Antradienis, spalio 16d.
2007m.
Trakai-Gariūnai

___________________________

Net dvejos buriavimo pamokos buvo atšauktos dėl vėjo nebuvimo arba dėl lietaus, tačiau šiandien vis tik orą nutaikėme! Puikus oras, kaip ir per pirmąją pamoką, saulutė šviečia, vėjas ne per stiprus, kaip mums, ir, svarbiausia – pastovus. Tad trečioji pamoka: “Žmogus už borto“.

Žmogų imitavo geltonas plūduras. Ir gerai, kad tik plūduras, nes kartą nuo manęs neplanuotai gavo foršteveniu per “makaulę“, tai gelbėti gal nelabai būtų buvę ką…

Visą valandą prasimalėm, bandydami pakaitomis privenduoti racionaliau. Kaip tokiems dideliems “specams“, tai kažkodėl vis halsuoti norėjosi ir daryti kuo sudėtingiau, kol pradėjome kažkiek atsirinkti, kad tiesus kelias ne visada greičiausias. Ir dar – kas yra traversas, ir kam jis šituose manevruose reikalingas. Ir kad, svarbiausia taisyklė, kaip man pasirodė, tai reikia atkristi (jei ir taip nesi žemiau – o va čia traverso supratimas padeda) ir prieiti beidevindu, nes kaip kitaip “ant stabdžių užkirsi“? Juk ne Navy SEALs ten plūduriuoja, kad įsičiuptų praplaukiant ir nestabdant. Žodžiu, praktikai ir tobulėjimui ribų nėra – būtų tik kuo, kur, kada ir noro!

O po to škiperis mus paleido vienus, išlipęs į krantą ir nurodęs, kurią salą ir meldynus kairiu bortu imti ir sugrįžti. Vėjas nuplaukiant buvo palankus, bet škiperis taip ir pasakė vėliau, kad čia mes kaip tik tame daugiausia grybų pripjovėme, o geriau buriuojame, kiek jis suprato, kai niekas nemato. Na, iš tikro, tai mes turime ir paaiškinimą: čia mes taip “peteliške“ bandėm pavaryti (aha, labai profai – dar gerai, kad nesumąstėm ir spinakerį išsikelti…), tik iškart neatsirinkome, kuriame borte giką numesti, o kuriame stakselį, nes pavėjui – dar ne visai idealiai pavėjui, tai šiek tiek makaluojasi viskas. Bet vėjas už mus pats galop nusprendė, tad beliko tik prisitaikyti. Nuo kranto gal ir juokingai iš pradžių atrodėme, bet kai nutolome, tai supratome, kad …visi laivai plaukia, tik nereikia jiems trukdyti!“ (c – škiperis Andrius Deltuvas).

Ir šiaip labai paprastas mūsiškio škiperio patarimas buvo: “kai plauksite pavėjui – giko šotus atleisite pilnai, o kai prieš vėją – pilnai įtempsite, o daugiau čia jums nieko prisiminti nereikia“… Patarimą pritaikėme, bet dar ir adaptuoti sugebėjome pagal kursą ir vėją, tad varėme abu išsišiepę ir patenkinti, kaip “tikri buriuotojai“. Sutikome pakeliui vietinę jachtą su romantiška porele turistų – pamojome škiperiui. Na, tikrai nuo ano borto kaip “tikri“ atrodėme… Bent jau patys sau. Ir prisišvartavome tiltelio nenunešę (taigi palanku – prieš vėją…). Ir į laiką idealiai tilpome.

Ir dar norime!… Nors iš ryto atrodė, kad šiandien bus tikrai sezono uždarymas: ir šaltukas, ir be vėjo, ir šerkšnas ant automobilių stiklų. Bet gal dar šį savaitgalį spėsime?

Pakeliui atgal porininkas sunkiai vairavo – sakė, kad venduoti ant kelio bando ir vis vėją gaudo…

* * *

O vakarop dar pasidariau sau pramogą ir prasinešiau balas taškydamas visureigiu per Jočionių keliukus už Gariūnų. Mašina šlapia ir murzina iki stogo, kaip ir turi būti. Bet smagu gi!

Žodžiu, diena tikrai puikiai praėjo – va, ir pasigyriau.

Reklama