(c) Vladimir Kunin.
(c) vertimas iš rusų kalbos – mano

PIRMA DALIS: IVANOVAS IR RABINOVIČIUS

Kaip tapti kriminaliniu nusikaltėliu

Tą vakarą keturiasdešimtketurmetis Aronas Rabinovičius darbine “specūra“ stovėjo aludėje eilėje alaus ir laikė rankoje sūdytą karšį. Prie pačio prekystalio eilė pampo ir su alasu pulsavo nuo spaudimo norinčių gauti alaus be jokios eilės.

– Ei, vyrai! Na, stokite jūs į eilę. Negi sunku? Visi gi stovim, – taikiai pasakė Aronas.

Trys drūti jaunuoliai nusijuokė. Vienas atsiduso:

– Viešpatie… Kada čia tie žydai Rusijoje tvarką nustos įvedinėti?! Oi, Hitlerio jums nėra, kalių vaikai!…

Aronas ūkiškai paslėpė karšį darbinių kelnių kišenėje ir smūgiu į žandikaulį pasiuntė į gilų nokautą hitlerizmo gerbėją. Kiti du puolė Aroną. Bet jis čia pat įbedė savo didelį kumštį vienam į pilvą, o kito fizionomiją paprasčiausiai barkštelėjo į savo kelį. Ir tuomet aludėje prasidėjo visuotinės muštynės…

* * *

Prie rajoninio teismo pastato stovėjo areštinės autofurgonas. Kitoje siaurutėlės gatvės pusėje – senas aplamdytas moskvičius. Prie jo mindžiukavo putni Rivka – Arono sesuo. Netoli nuo furgono malėsi mažutė, ryškiai dažyta moteris – neatitraukdama žvilgsnio žiūrėjo į teismo duris.

Milicininkai išvedė iš teismo Aroną Rabinovičių pamušta akimi. Už jo – liesutį blondiną, maždaug keturiasdešimtmetį.

– Arončikai!!! – metėsi per gatvelę link jo Rivka.

– Mašiną saugok. Nelakstyk, kaip idiotė, – pasakė jai Aronas.

– Vasiuk!.. – riktelėjo mažutė išsidažiusi moteris.

– Sudie, Klavute… – sumišęs pralemeno blondinas.

– Praaaašyyyyčiau!!! – skardžiai užriaumojo konvojaus vyresnysis.

Aronas ir blondinukas įlindo į furgoną. Ten pat atsisėdo ir du milicininkai. Durys užsitrenkė, ir “voronokas“ nuriedėjo. Furgono prietemoje Aronas paklausė savo kaimyno:

– Žmona lydėjo?

– Sesuo. Klava.

– Ir mane sesuo. Rivka… Tau kiek davė?

– Dvejus metus. Atimant teisę dirbti prekyboje. O jums?

– Irgi dvejus. Pagal 206-tą. Muštynės.

– Ivanovas, Vasilijus – prisistatė blondinas.

– Aronas Rabinovičius. Turi ką nors prieš?

– Ką jūs?! Mano geriausi draugai…

– Kalbeles palikt! – užriaumojo konvojuojantysis.

Ir prasidės lagerio gyvenimas Ivanovui ir Rabinovičiui: rytiniai ir vakariniai patikrinimai, darbai akmens skaldykloje, medžių kirtavietėse, kratos, vaikščiojimai rikiuote, dviaukščiai gultai barake, bokšteliai su sargybiniais aplink zoną… Žiema… Vasara… Vėl žiema… Vėl vasara… Ir visur matysime Ivanovą šalia Rabinovičiaus. Pralėks tie dveji metai, ir išeis jie į laisvę tą pačią dieną…

daugiau

Reklama