Trakai,
2009-05-31
sekmadienis

________________________________________________________________

Pratęsiant temą – paskutinė kalendorinio pavasario diena.

Ant Pusiasalio pilies kuoro griuvenų gandras dairėsi užkandai varlių keliauninkių:

Gelbėjimo stoties akvatorija prie Pusiasalio pilies užgrūsta įvairių plaukiojančių priemonių:

Horizonte matėsi… negalėjau patikėti pritraukęs vaizdą! Ogi kažkas plaukiojo “vintažiniu katinu“ (vintage catboat) – “senobišku“ gafelinio takelažo ketu!

Vaizdas į Pusiasalio pilį ir Gelbėjimo stoties akvatoriją – marina, kurioje “svetimiems“ nėra ką veikti, ir į kurią “išskirtiniai asmenys“ važinėja automobiliais pakrante pėsčiųjų takais:

Valčių nuomos šių metų sezono naujiena – pasirodo, jau galima išsinuomoti valtį ir su bure!

Pirma burė iš kairės (šprintinė) – du vyrukai solidžiame amžiuje, nusprendę pavėžinti balzakišką amžių praaugusią savo damą. Negalėjau ramiai nustygti vietoje, kai panosėje šie entuziastai niekaip nesusidorojo su vėju ir takelažu: tai bakštagu prasinešė iki “posūkio“, tai sumąstė, kad jau “suksim“ ir pateko “in retežius“ (angl. in irons – leventikyje), atsisukdami tiesiai prieš vėją. Valtis, aišku, prarado greitį, sustojo kaip įkasta, ir po truputį bangelėmis dreifavo iki… grubaus savaiminio vendo, kurio metu vos neapsivožė. Tad jie išsitraukė irklus ir, su bure kaip tvora, prieš vėją nusiyrė įsirėžę lyg šaunieji argonautai į Kolchidą.

Šiame kadre – jau bandymas mokytis dar kartą buriuoti “aš pats viską geriau žinau, tu man neaiškink“ būdu jau anapus Varnų salos – irklai, savaime suprantama, reikalingi, nesgi “nu neplaukia kitaip!“ (vėjo tądien buvo stabiliai 3 balai, vietomis ilgalaikiai šuorai ir iki 4 pagal Bofortą).

Tikiuosi, kad jų entuziazmas vis tik buriuoti nepraėjo:

Karaimų gatvės šliupas grįžta iš pasiplaukiojimo:

Dabar vaizdas prie krantinės tikrai pagyvėjęs ir malonesnis mano akiai: kol kas dar vienišas šliupas, lyg gulbė, apsuptyje visokių besiturškiančių bjauriųjų ančiukų – minamų vandens dviratukų:

Salos pilis, išnyranti tarp Bažnytėlės ir Varnų salų:

Salos pilis – vaizdas, atsiveriantis nuo Bažnytėlės ir Varnų salų protakos. Vėliava iškelta – kunigaikštis namuose:

Pabirę burės Galvėje tarp Salos pilies ir Užutrakio dvaro:

Galvės marina (jachtų prieplauka), dar vadinama skambiai Vilniaus jachtklubu, greta apleistos Trakų senosios “Žalgirio“ irklavimo bazės ir jos marinos:

“Rifai“ prie Varnų salos – čia kelionė ir baigiasi:

Liūdnai prisipažinsiu, bet šiemet buriavimo sezono dar ir neatidariau sau. Oras buvo puikus, vėjas – daugiau nei palankus. Bet jei tądien nebuvo lemta, vadinasi, atsirado dar daugiau progų pratisai pakaukti mėnesienoje koserę į dangų užvertus…

Reklama