Arba galėjau parašyti paprasčiau: “Bumbliauskai, nuliūdinai!…“

Štai praėjo Delfi konferencija su juo “Ar gali Lietuva vadintis jūrine valstybe?“, ir aš joje sudalyvauti nespėjau, nes neseku tokių dalykų – informaciją pasitikrinu dažnai post factum.

Aš suprantu, kai esi itin žinomas (jei ne pats žinomiausias šiuo metu po A. Šapokos) Lietuvos istorikas, tai galima berti atsakymus kad ir ekspromtu. Bet jei gerbi savo profesiją – gal vis tiek reikėtų kažkiek pasėdėti prie šaltinių, atšviežinti žinias (jei tokios buvo), ar pasidomėti kiek plačiau diskutuotina tema?

Pagal nuorodą aukščiau rasite visą tekstą, koks jis yra, o aš kiek pakomentuosiu kai kuriuos atsakymus, nes, tebūnie man atleista, ne visai sutinku su gerbiamu istorijos autoritetu vertinimuose ir netgi faktų pateikimuose.

* * *

Kostas: Klaipėdoje kita savaitgalį vyks The Tall Ships’ Races Baltic 2009. Bet jos reikšmė geriausiu atveju suprantama tik Uostamiestyje. Ar nemanote, jog tai yra vienas iš požymių, kad negalime vadintis tikra jūrine valstybe?

A. Bumblauskas: Jeigu atplaukia į Lietuvą tokie didžiuliai laivai, tai reiškia, kad esame jūrinė valstybė. Svarbiausia, kaip į tai pažiūrėsime.

Valstybė prie jūros – nebūtinai yra jūrinė valstybė. Artojai, tame tarpe ir plačiąja prasme, skirtumo tame nemato. Tad taip ir palikime – požiūriai skirsis.

H20: O KAS NORS SUSKAICIAVO KIEK DABAR JURINIU LAIVU PRIKLAUSO LIETUVOS KAPITALUI

A. Bumblauskas: Lietuvos valstybė šiandien turi 3 karinius laivus.

Klausimas iš salės: “kiek tankų turi Lietuvos kariuomenė?“

Atsako istorikas: “Regitros duomenimis, dabar yra beveik 2 milijonai Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių“.

“No comments“ – kaip sakė Gromyka JT sesijoje.

Bet komentaras vis tik bus!

Gerb. Alfredai Bumbliauskai, va pažiūrėkite į šią nuorodą, oficialią, esančią KAM tinklapyje

Kaip matote, Lietuvos KJP karo laivų flotilę sudaro bent 4 (!) divizionai. Tai kurie čia, anot Jūsų, dalinasi vienu laivu, kai kitiems dviem atiteko po “visą čielą“? Gerai, atmeskime katerių grandį (smulkmė gi, nors čia ne apie tuos katerius, kur “valtis su motoru“ kalba!) su jiems priskiriamu gelbėjimo laivu “Šakiai“ (šis “kateris“ sunkiai į Kuršmares tilptų), tai vis tiek per kitas grandis aš suskaičiuoju… ogi KJP turi iš viso bent 8 karo laivus!

Dar kartą – ne tris, aštuonis!

Nebeklaidinkite savo “smetoniškais anekdotais apie tris tankus“ žmonių, kurie neabejingi laivynui ir Lietuvos tarpsmui iš tikro jūrine valstybe.

Max: “neturime nei savo laivyno, nei tikrųjų savo jūrininkų dinastijų ar tradicijų, nei ilgo pajūrio ruožo, nei jūrinės istorijos, nei reikšmingų literatūros kūrinių apie jūrą. Trečdalis mūsų šalies gyventojų nėra matę jūros, Klaipėda ir klaipėdiečiai neturi jūrinės dvasios, ir apskritai išnaudojame gal tik penkis procentus jūros galimybių, todėl iš tikrųjų negalime savęs vadinti jūrine valstybe”.
Ar sutinkate su šia nuomone?

A. Bumblauskas: Sutinku. Nuo jūros būvome ilgą laiką atstumti dėl vokiečių politikos. Nors bandymų būta, kad ir kurti Šventosios uostą. Bet tam ir organizuojame tokią kelionę, kad parodytumėme, kad galime būti jūrine valstybe. Jau turime tris karinius laivus ir jie visi yra integrali NATO dalis.

Kad uostas pavaldus Vilniui, o ne Klaipėdos miestui – irgi “fricai“ kalti?…

Aš daugiau pavardinčiau mūsų pačių požiūrio, atsainumo (komodorą nuo komandoro kada išmoksime pradžiai skirti?) ir apsileidimo priežasčių, bet čia ne šio įrašo tema, tai gal kada kitą kartą.

Na, taip – ir vėl tie “trys smetoniški tankai“. Tik ką rašiau aukščiau.

derekas: Ar Lietuva per visą istoriją yra kada nors dalyvavusi jūrų kare?

A. Bumblauskas: Apie tai reikėtų skaityto ilgą paskaitą. Čia žiūrint, kaip žiūrėsi. Pasakysiu vieną faktą: ar tai yra dalyvavims jūrų mūšiuose? 1605 metais J. K.Chodkevičius prie Salaspilio sumušė švedus, nusivijo juos iki valtelių, kuriais švedai kėlėsi į laivą, atėmė kelias valteles, su kuriomis puolė švedų laivą. Ar tai jūrų mūšis?

Dieve dieve, koks tu kūdas… (cit.)

Kad jau kabinome etmoną J. K. Katkevičių, tai ne Salaspilio mūšį čia reiktų prisiminti, o tikrą jūrų (!!!) mūšį prie Salis! Apie tai ir aš rašiau – įsiminkite šitą pergalę vienąkart! Tiek nedaug teturime, ir tiek nedaug tereikia nepamiršti…

Aurelijus: Su gerb. prof. A. Bumblausku manau galima diskutuoti tik istoriniais klausimais. Man idomi istoriko nuomone ar gali valstybe vadintis jurine jeigu neturejo savo flotiles. Nevykde stambios jurines prekybos. Klaipeda (buv. Memelis) atiteko tik po Pirmojo Pasaulinio karo, o pries tai buves vienintelis priejimas prie juros buvusi Palanga, kuria nebent zvejai naudojosi. Mano manymu Lietuva galima pavadinti jurine tik labai salyginai. Zemdirbystes salimi taip, bet jurine, deja ne. Tam neturime nei patirties, o normalu uosta turime tik simta metu.

A. Bumblauskas: Jūsų argumentai teisingi, turi racijos.

Ir tai – viskas, ką galima pasakyti??? Netgi apie tą “artojų mitą“, kurie kaip įvarė plūgą nuo Baltijos – tai taip iki Juodosios ir vagą nuarė?…

Gerai, pacituosiu abiems prelegentams kai ką įdomesnio. Kostas Frankas 1989 metais žurnale “Jūra“ gegužės mėnesį rašė (aš imu citatą iš Venanto Butkaus rinktinės knygos “Gero vėjo!“, Klaipėda, 2002, psl. 22):

“[…] Net keturi šios galingos (Radvilų) giminės atstovai studijavo Nyderlandų krašto, kuris nuo seno garsėjo jūrinėmis tradicijomis, universitetuose. Radvilų “olandiško“ tipo bastioninė Biržų pilis buvo apsupta vandenų, kurie patogiai jungėsi su netolimu Rygos uostu. O štai ir tas dokumentas iš XVII amžiaus pradžios. Tai – Tomo Makovskio graviūra, kurioje Biržų ežero Albos salos fone pavaizduotas vienstiebis kokių 10 metrų burlaivis. Pagal konstrukciją tai galėtų būti olandiška jachta – tjalkas. Jeigu dailininkas šį burlaivį pavaizdavo Biržų ežere, tai kas galėtų paneigti, kad jis čia neplaukiojo?“

Skeptikų iškart paklausiu: gal žinote, kokiu atstumu nuo jūros įsikūręs Hamburgo uostas?… Ar Hamburg Hafen – ne jūrų uostas, ką? O va panašiu ir Biržai atsidūrė.

Pagal Radvilų užmačią, Ryga, kad ir kaip dabar neįtikėtinai skambėtų, tapo vartais į jį. Priežastis labai paprasta: administruojant Abiejų Tautų Respublikos (klausykite, kodėl niekas šio griozdiško pavadinimo nekeičia į paprastesnį Dvitautės Resbublikos?) valdomus Rygos miestą ir Livoniją (lenk. Inflantus), Radviloms per daug kliaučių, derinant su lenkais, buvo spręsti savo komercinius reikalus, o karai (tas pats Katkevičius) dėl tos teritorijos ne iš dyko buvimo ar garbės dėl jų vyko (kaip ir konfliktai tarp šių abiejų giminių). Tad jų tėvonija Biržai labai vykusiai buvo pasirinkti vykdyti kaip tik jūrų prekybą, nes kiti išėjimai (Nemunu per Kuršmares ir Memelį – vokiečių valdomi) ar minėtas Palangos uostas bei Šventosios – tikrai buvo mažoki, o ir pastarieji nebuvo šių magnatų (dabartine kalba – “oligarchų“) administruojami, o iki laisvų miestų teisių ar bent Magdeburgo miesto teisių – jiems dar augti ir augti, o laikas spaudė tuomet spręsti klausimus iškart.

Deja, Biržai savo potencialo pilnai neišvystė, ir po Tvano švedmečiui einant į pabaigą ši tvirtovė buvo negailestingiausiai griaunama, o ir Palangos miesto molai išardyti (kada pasėdėkite kojas į jūrą sumerkę ant tų akmenų Birutės kalno papėdėje).

Juodosios gi jūros prekybos peripetijos įėjo nebe į mūsų istorijos puslapius. Ir iš tikro: kam tas ten dar Litovskyj pusiasalis, šmėkštelėjęs Rusijos Pilietinio karo metu Perekopo tarp baltųjų ir raudonųjų (įskaitant ir Nestoro Machno juodai-žalią rinktinę) mūšio epizode?…

Tiek nedaug turime – ir lengva ranka viską nubraukiame.

zumba: Ar tarp istorinių Lietuvos asmenybių yra buvę piratų?

A. Bumblauskas: Nu tai tuos kuršius, kurie plėšė taip pat, kaip vikingai Danijoje, galima pavadinti piratais. Danijoje net buvo liejami varpai su užrašu “Dieve, saugok mus nuo Kuršių”

O va čia dar norėčiau į vieną faktą dėmesį atkeipti, kuris, panašu, gerbiamam istorikui jokių asocijacijų nekelia, o puikiai padėtų atsakyti į šios konferencijos klausimą.

Visi karai jūroje Dvitautėje Respublikoje vyko ne nacionalinių laivynų, o privačių samdytų laivynų dėka. Šie žmonės, kariavę ir mūsų pusėje, vadinti kaperiais – tai yra visų tų garsių iki šiol pasaulyje korsarų, bukanierių ir privatierių patys tikriausi kolegos!

Toks kariavimo būdas nieko nestebino, nes būtent samdinių kariuomenė ir vykdė bene visus tuos dabar mūsų istorijoje išlikusius ir studijuojamus šlovingus mūšius, karus ir užkariavimus. Labai gaila, kad šis faktas jūroje – jau paliekamas nuošalyje, jų visų atsižadant.

O va mūsų bendrapiliečiai iš anų laikų lenkai, vienok, kaperių pajėgomis laimėtu prieš švedus Olivos mūšiu didžiuojasi, jį įtraukę į savo istorijos puslapius, o kaperiška vėliava (!) šiuo metu yra netgi Lenkijos karinio jūrų laivyno giuisas (t.y. priekinė laivo vėliava, naudojama taip pat pakrančių apsaugos įtvirtinimų ir tvirtovių gynybos dalinių bei keliama laivuose iškilmingomis progomis paradų metu ir įplaukiant į uostus)!

Juk ir švedai savo garsųjų bene didžiausią to meto karo laivą “Vasa“, kuris apvirto ir nuskendo netoli nuo stapelių tenuplaukęs, o dabar yra ištrauktas ir restauruotas muziejus Stokholme, statė prieš mūsų Respubliką ne iš dyko pasipūtimo, o iš poreikio. Kada atkreipkite dėmesį į ideologinius papuošimus, atkartojančius propagandiniu užtaisu paminklo Vytautui Didžiąjam motyvus Kaune, šio laivo pirmagalyje po bušpritu (pasviru stiebu) – ten gi jau “pavergti“ mūsų piliečiai vaizduojami. O va ir neišdegė!

Aš spėju, kad, gerai paieškojus švedų, vokiečių ir pan. archyvuose, galgi atrastume ne vieną ir Lietuvos žymesnio žmogaus vardą, o ir reikėtų kitąkart įdėmiau gal pažiūrėti kai kurių jų biografinius faktus, ir ar tikrai vien jie greta sparnuotosios husarijos jie į mūšį joję…

Deja, tą darys ne šis profesorius ar jo kuruojami istorikai magistrantai. Labai didelis šitas deja. Labai.

Geriau jau būtų pakvietę Audrių Bačiulį arba ir Algimantą Čekuolį, patį buvusį jūrininku.

Advertisements