Klaipėda,
2009-08-01
šeštadienis

___________________________________________________

Tas ilgas kelias namo…

– pradėjo savo rinktinį albumą Aleksandras Makejevas automobilio magnetoloje, man išvairuojant iš garažo ir pradedant kelionę į Klaipėdą, kur jau nuo vakar suplaukę “Tall Ships Race Baltic 2009“ regatos burlaiviai.

Lyg ir važiuoju iš namų, bet jausmas – kaip tik, kad lyg į juos sugrįžčiau.

Ar tiksliau – širdy tai, kas yra kažkaip miela ir artima, kas lyg ir negrįžtamai pasilikę tolimoje ir dabar atrodančioje nerūpestingoje vaikystėje. Nei aš pats nuo pajūrio, nei tuomet tokie burlaiviai čia plaukiojo, jei neskaityti vienintelės prie krantinės prirakintos ir restoranu paverstos barkentinos “Meridianas“, todėl visa tai iki šios dienos, atrodė, ir buvo tik kažkur ten, praeityje, ir giliai giliai vien tik vaizduotėje.

Bet man tokie burlaiviai tuomet užėmė tikrai nemažą dalį mintyse. Gal todėl ir jau laikant LBS vairininko egzaminą takelažo bei rangauto išvardijimas nesukėlė jokio rūpesčio, o iššaukė tik egzaminatoriaus nuostabą, ar čia yra kas šiame brėžinyje, ko aš nežinau?…

Kaip juokavo tėvo klasės draugas iš Pautenas, vis tik tapęs jūreiviu, kad anksčiau laivai buvo mediniai, o jūreiviai geležiniai, o dabar laivai geležiniai, todėl jūreiviai jau mediniai. Man tie jūros vyrai mažiau tvirti ir dabar neatrodo, bet va dūmijanti plūduriuojanti geležis niekad tokių romantiškų jausmų ir minčių polėkio nekėlė. Kas kita – burės! Ir ypač – kai jų tiek daug!…

Todėl važiuoti pamatyti tiek daug vienu metu burlaivių “kaip didelių“ gyvai – atrodė kažkas tokio, lyg sugrįžtum į tą tolimą tolimą praeitį, lyg į mielus namus…

Emocijos jau nuslūgo, bet žodžiais vis tiek to neaprašysi – tą reikia pamatyti pačiam, ir pajusti ne iš nuogirdų. Todėl čia bus daugiau vien nuotraukų ir nedaug teksto prie jų.

Nuvažiuota per tą dieną 755 km, sudeginta apie 40 litrų benzino (neįtikėtinai mažos kuro sąnaudos – Citroen C1, bene vieno iš ekonomiškiausių automobilių, pasekmė), padaryta 267 nuotraukos. Suplanavom ne tik laivus pamatyti, todėl pasakojime bus ir ne vien apie juos. Ir viską suspėjome!

* * *

Klaipėda pasitiko puošniais šventiniais stulpais (prie Biržos tilto):

Nors yra pabumbančių, o man vis tik atkuriamas Danės krantinės vaizdas yra labai priimtinas – “sandėliai prie biržos“:

Tokį vaizdą norėtųsi matyti ne vien šventės metu, ir ne vien tik nuo Pilies tilto Danėje link jos žiočių:

Kaimuose vestuvininkai karia piršlio iškamšas, bet Klaipėda – jums ne “kokistai“ (c – AMB) kaimas, kur šieną ravi, todėl čia greičiau pamatysi kybančius jūreivius:

Ačiūdiev, kad ne ant rėjų. O po jais buvo ir Lietuvos žvejams (ne tiems, kurie prūde su plūde…) skirta fotografijų paroda – nuo istorinių, ikikarinių, iki šių dienų. Nors dabar ne kas ir telikę iš kažkada bene didžiausio pasaulyje registruoto Klaipėdos namų uoste žvejybos laivyno. Ir ne “Landsbergis čia kaltas“ – čia EBSW įgaliotas ralistas, vėliau tapęs ir Seimo nariu, kurio pavardės neminėsime, pasirūpino laivus į metalo laužą pusvelčiui nuvaryti dar LDDP valdymo laikais…

Pilies uostelis (marina) pilnas šventiškai pasipuošusių laivių (jachtų – nesuprantantiems lietuviškai):

Turėkite omeny, kad tądien startavo ir Kuršių marių regata, tad vos ne visos lietuviškos buvo išplaukę – bet va toks gausumas buriuojančiųjų negali tiesiog nedžiuginti!

Pavogtas pasukamas tiltelis:

Aš suprantu, kad prabangiam viešbučiui aname krante pabodo tiltelį valdantys “slyvukai“, taip užsidirbantys puslitriui iš užsienio turistų. Bet tai šventei gal buvo galima rasti savanorių, kurių netrūko aname uostelio gale, pasipuošusių šventiniais marškinėliais, kurie tą tiltelį būtų mielai valdę, užuot jį išmontavus? Lenkijos Gižicko (buv. Lėcių) vietos valdžia irgi po kiek laiko apsižiūrėjo, kad toks tiltas per kanalą yra nemenka turistų pramoga, sutraukianti vos ne pusę miestelio žioplių, todėl išmetė pačių pastatytus elektros variklius ir sugrąžino atkurtus vokiečių inžinierių mechanizmus, valdomus vieno žmogaus raumenų jėga. Labai norisi tikėti, kad klaipiedietiški oficialūs “vandalai“ susipras, ir šis tiltelis čia irgi vėl atsiras…

Ore laigė aitvarai jūros gyvių motyvais:

Sako, kad dydis svarbu, bet šioje šventėje dalyvauti vis tik svarbiau yra noras, didesnis ir už patį laivą:

Ar girdite, kaip ši kampe pamiršta senutė prašosi į savo draugių būrį?

Jei negirdite, tai nieko nuostabaus – tiesiai prieš ją buvo įrengti triukšmingi atrakcionai, kurie neaišku, ką čia iš viso darė. Bet paskui rėpliojant per teritoriją ir žiūrint po kojomis, kad neužkliūti ir nepargriūti, toptelėjo – ogi jie paprasčiausiai pridengia tą nevalyvą gamyklinį šabakštyną…

Ir štai ima gniaužti kvapą, nes jau išnyra pirmieji stiebai prie krantinės – tai barkas “Sedov“:

Man nežinomos šios žinybinės vėliavos aplink stiebą, bet atkreipkite dėmesį į stende pristatomą vieną dabar žymiausių lietuviškų Trispalvių – taip, nuotraukoje jos fone gi pati sidabrinė olimpietė buriavime Gintarė Volungevičiūtė!

Išdidžiai svečių vėliavų fone plevėsuojanti “Ambersail“ padovanota miestui pasaulį apiplaukusi Trispalvė (ša, arbusis, o tai išduosiu, kad ir pats tik paskutiniame etape plaukei, nors buvai priimtas kaip Žemės rutulį apiplaukęs!…):

Į didžiausią pasaulyje mokomąjį “vėjatvorį“ (angl. windjammer) barką “Sedov“ norinčių patekti eilė – kaip į Lenino mauzoliejų:

Viename interviu šio laivo kapitonas pripažino, kad pats nepamena, kada buvo jie visas bures iškėlę – tiek jų iš tikro daug!…

Nusprendėm laiko jam vienam neaukoti, nes pažiūrėti dar buvo ką. Kitądien sutikta bendramokslė iš A. Dovydėno kreiserinio buriavimo mokyklos kursų pasakė, kad jie ėjo iš ryto, todėl pateko tiek į šį, tiek ir į kitus burlaivius gana nesunkiai. Išvada: mažiau miegoti!

Burlaivių alėja:

Tokį vaizdą pamatysi ne kasdien, ir net ne kasmet, deja deja…

Organizatoriai jau dabar su siaubu pripažįsta, kad neįsivaizduoja, ką reiks daryti kitąmet Jūros šventės metu – ir aš juos pilnai suprantu! Kitos tokios regatos Klaipėdai reiktų laukti ne anksčiau kaip po septynerių metų, o “laukti“ – tai čia ne tas žodis, nes reikia regatos organizatoriams ne vien kasmet nuosekliai zyzti, kaip mes čia tų laivų norime. Todėl iškart – labai didelis ačiū visiems tiems, kurie šiems laivams kursą į mūsų uostą parodė ir prišnekino!

Ir geru oru manęs į tokį stiebą užsikniaubus ant rėjos burių tvarkyti nenuvarytum netgi su šautuvu:

Barkas, pasipuošęs šventine vėliavų girlianda – suraskite čia ir šeimininkų uosto garbei iškeltą Trispalvę:

Norvegų burlaivis “Christian Radich“ tapo regatos nugalėtoju A klasėje (aukščiausioje, tai, galima sakyti, ir regatos nugalėtoju bendrai) – matyt, jiems va toji “raganaitė“ po bušpritu pirmagalyje padeda:

Švedų brigas, lydimas uosto apsaugos “tūzikų“, grįžta iš pasiplaukiojimo jūroje:

Ir taip – šitaip va turi atrodyti brigas, o ne toji brigantina, kuri pavaizduota ant Švyturio alaus proginio bokalo!

Didžiausias kaimynų lenkų mokomasis burlaivis “Dar Mlodziezy“, pakeitęs jų legendinį “Dar Pomorza“:

Bežiūrėdamas į jį gali tik atsidusti pavydžiai, nes negreit toks laikas ateis, kuomet Lietuvos valstybė ir visuomenė susimes tam, kad pastatytų jei ne tokį didžiulį, tai kiek mažesnį burlaivį ateities kartų mokymui, kaip padarė lenkai, nedeklaruojantys, o praktiškai įgyvendinantys tą veržimąsi į jūrą ir valstybės jūrine tapimą. Gal kada nors ir mes statysim bent jau barkentiną, pakeisiančią “Meridianą“?… Norisi tikėti.

Ir dar beliko atsidusti, kad burlaivis jau 10 minučių buvo kaip uždarytas lankymui. Ir dar mano atodūsis – tai dailia uniforma vilkinčiai merginai lyg nutekintomis kojomis denyje (nuotrauka nepridedama, ir nesvajokite!). Beje, įgula darė netgi nuo krantinės žiūrint labai teigiamą įspūdį savo tvarkingomis uniformomis, susiklausymu, drausme ir profesionaliu požiūriu į pareigų atlikimą – pagarba jiems!

Išdidžiai plevėsuoja nugalėtojų ensinas – vienas iš nedaugelio plevėsuojančių po gafeliu, o ne ant “koto“ paskuigalyje:

Švedai įprastai dirba ant rėjų brigui švartuojantis:

Besišvartuojantis švedų brigas atsuko krantinei garbingiausią savo vietą – pasturgalį paskuigalį:

Tęsinys čia.

Advertisements