Klaipėda,
2009-08-01
šeštadienis

_______________________

Tęsinys. Pradžia čia

Ką daryti, ką daryti –
Šitiek reik dar pamatyti?!

– vedini tokių minčių paspartinome žingsnį krantine, besidairydami ir toliau į laivus.

Kas sakė, kad moterims ne vieta laive? O jei ne laive, tai gal… stiebuose ant rėjų?

Su tokia kompanija gal ir mane pavyktų įšnekinti ten užsiropšti…

Radom klasikos – tradiciniai vantšpaneriai:

O štai ir šturvalas bei prieš jį esantis naktauzas (kuriame įmontuotas kompasas su apšvietimu, todėl iš germaniško čia “Nacht“ – naktis, ir “Hauze“ – namas):

Man tik kiek neaišku, kaip į tą naktauzą žiūrėti, kai arba jis, arba šturvalas gaunasi už nugaros?…

Ant krantinės laivo įgula traukė šantes (beigi į jas panašias dainas) ir prekiavo laivo suvenyrais:

Pastebėsiu, kad tuo metu prie Pilies nedidelėje scenoje irgi oficialiai vyko šančių (jūreiviškos darbinės ir panašaus pobūdžio jų dainos) koncertas, kur, vėl pavydžiai belieka konstatuoti, aktyviai reiškėsi kaimynai lenkai… Tautosaka bei liaudies dainos – aiškus rodiklis, kiek esame šieno ravėtojų, o ne marių artojų tauta. Ir nieko čia nepadarysi, belieka jas kurti dabar (ne, ne vien “Palangos jūroj nuskendo mano kelnės“ – yra ir gerų pavyzdžių!).

Angliškojo išdidžiai skambančio “Lord Nelson“ paskuigalis:

…ir pats įamžintas baraljefe admirolas, Trafalgaro mūšio didvyris, atvėręs kelią britų laivyno viešpatavimui iki pat Antrojo pasaulinio karo ir atėmęs Napoleono įsiūčiu iš visų prancūzų laivyno karininkų pagarbų kreipinį į juos “pone“:

O gal kada, pasvajokime, ir mūsų mokomoji naujai pastatyta barkentina pasivadins, tarkime, “Etmono Katkevičiaus“ vardu?

Bet kol kas turime tai, ką turime, ir tą, ką turime, yra labai gerai! Ir jei jums dar nepradėjo sparčiau plakti širdis, tai nuo šio vaizdo turi vis tik pasididžiavimas užgniaužti gerklę:

Tai Klaipėdos universitetui priskirta mokomoji lietuviškoji škuna “Brabander“, išdažyta vokiečių imperinėmis spalvomis (taip buvo dažomi Kriegsmarine laivai iki Pirmojo pasaulinio karo galo), oriai prisišliejusi prie savo krantinės!

Vietoje giuiso plevėsuoja Klaipėdos universiteto privati vėliavėlė (angl. burgee):

Nieko prieš, kad ji plevėsuotų po dešiniu groto zalingiu arba, dar geriau, fokstiebio viršūnėje, bet vis tik giuisu derėtų pasirinkti istorinę Lietuvos vėliavą (raudona su Vyčiu), o Klaipėdos universiteto vėliavą iškelti grotstiebio viršuje. Bet apie vėliavų etiketą ir naudojimo tradicijas aš dar kada vėliau parašysiu, manau.

“Brabanderio“ vairinė:

“Brabanderio“ ensinas ir paskuigalis:

“Liūdna, merginos“ – kaip pasakytų drg. O. Benderis. Idant ensinas gafelinėje škunoje galėtų plevėsuoti oriai po galiniu gafeliu (šiuo atveju – po grotgafeliu), o ne ant “koto“ jo gale. Matomai, tingisi plaukiant jį kiloti (angl. “dip the colours“ – jau rašiau apie tai), sveikinat karo laivus ar atsakant į sveikinimus, o ir įgula pritingi rikiuotis denyje iškilmingam vėliavos pakėlimui ryte bei jos nuleidimui vakare. Tuomet taip – plevėsuoja sau, ir ramu…

A, tiesa: o “tūziką“ normalia, ne pripučiama “šliupke“ arba nedideliu barkasu, kažin, nederėtų pakeisti? Suprantu, kad pinigų trūkumas, bet vis dėlto?…

Nežinomi ultros iš “Ultra X“ laivės laiko veltui neleido:

Ne vien burės gali džiūti denyje (sprendžiant iš šluosčių skaičiaus ant liuko – geri apsirijėliai, o gal šiaip švaruoliai?):

Uoste akivaizdžiai piratų laivas!

Kaip matote, o tiksliau – nematote, čia nėra vėliavos nei paskuigalyje, nei ant gafelio, kuris nuleistas prie giko. Išvada – niekieno. Gražiai atrodo – galite užimti abordažu, kol įgula miega…

Angliškas civilis ensinas keče:

Šturvalas ir čia labiau pritaikytas plaukti atbulam. Spėju, kad yra vairinė su dideliu šturvalu antstate, o šis tėra dubliuojantis ir skirtas daugiau pavairuoti galą švartuojantis prie krantinės.

Labai gražiai sudėti kliveriai ant bušprito – iš malonumo belieka tik pacaksėti liežuviu:

Lietuvos Trispalvė svečių uosto garbei ir privačios laivo vėliavėlės po zalingiais:

Iš tikro, pastarąsias derėtų irgi kabinti po dešiniuoju “skėtikliu“, o kairę pusę palikti signalinėms (tarkime, ”Papa“ – įgulai rinktis į laivą, ruoštis išplaukimui).

Klasikinė dvistiebė škuna priešingoje krantinėje:

Pastebėjau, kad kairiame krante daugiau buvo kečų, o va dešiniame – škunų. Įdomu lyginti tarpusavyje konstrukcinius skirtumus ir panašumus…

Kryžeiviai grįžta į Memelį:

Minia bergzdžiai laukia kelto vietoje pavogto tiltelio:

Kurėnų “štandartai“ vėjyje:

…o čia ir patys kurėnai:

Lietuviškoms (na, kuršiai juk lietuviai, tiesa?) burvaltėms buvo išskirta atskira vieta uostelyje, tik gaila, kad kažkiek jos gavosi nuošalyje, nors pagal pradinį sumanymą – tai vos ne prie centrinio žioplinėjančiųjų srauto.

O kitoje Danės pusėje prie krantinės laukė ne mažiau dar burlaivių, tačiau nusprendėme jau iki jų neiti (du balsai prieš mano vieną), ir patraukėme kitų suplanuotų renginių spoksoti – Jūros šventė tęsėsi!

Tęsinys čia.

Reklama