Žiūriu, kas receptais vis dalinasi, kas keptuvių prekinius ženklus lygina, kas prekybos centrų asortimento ir kainų santykį tyrinėja prieš lietų, tai, pagalvojau, kuo aš prastesnis? Negi negaliu naujos rubrikos pradėti? Kambuzas – tai jūreiviškai virtuvė, tai ir receptus gal reiktų pradėti rinkti kokius laivėms tinkamus?

Šį receptą nužiūrėjau iš aukštosios kulinarijos guru Bilo laidos “Skonio reikalas“. Nesu garantuotas dėl recepto autentiškumo (žiūrėjau viena akimi ir neužsirašinėjau, o ten per laidą kokius penkis išdėsto), ir paskambinti neturiu kaip jam, kad pasitikslinti. Laida buvo, mat, apie Kroatiją ir apie jachtas užsiminta, tai, spėkite, ar to nepakanka, kad mane prilipintų?…

O kroatai naudoja daug česnako. Tai va gal jį ir pamiršau. Bet šįkart tai, ką prisiminiau, o pavadinimas toks ir yra, kokį pateikiau, ir kas iš to man gavosi.

Iškart sakau – abejoju, ar laivėje šį patiekalą pasidarysite. Mat reikia orkaitės. O dažniausiai apsiribojama tik virykle. Todėl nekantriems iškart siūlau Kroatijos kapitono žuvienę, o krante esantiems – skaityti toliau.

Pirmiausia pasidarot ant “blėkos“ iš kepimo folijos, anot Bilo – “kišenę“, o manding – “stalčių“. To reiks, kad padažas neišbėgtų. Nors turėtų tikti ir tokios kepimo skardinės formos, kas turit.

Tada pašlakstot alyvuogių aliejumi, kad vištienos file nepriliptų. File gabaliukus padruskinat ir papipirinat. Iš abiejų pusių, ar bent aš taip dariau.

Tada suguldot į “stalčių“. Barstot čiobreliais. Daug. Bilas liepė negailėti. Negailim.

Tuomet apdedam sviesto gabaliukais, apšlakstom alyvuogių aliejumi ir, kaip čia kitaip rasti alibi vidury dienos įmaukti – baltu vynu. Kepimui tinka prastesnis, bet, ei – kas čia kalba apie kepimą? Imkite tą, kurį gersite! Mano atveju buvo Calvet Reserve du Ciron – Premieres Cotes de Bordeaux 2007 metų (kad ir ką tai reikštų). Vištos file ir dvi pakuotės tiek daug neišgers, kiek liks patiems.

Imam porą (ne du, o tokį svogūno pakaitalą) – nupjaunam galą ir jo žalią vainiką. Supjaustom gręžinėliais ir apdėliojam. Mauktelim vyno.

Tada imame “užklotą“ – kumpelius. Bilas rekomendavo riebesnius, o aš paėmiau Nemateko ”Aromatinius“. Ir nesigailėjau, užbėgant už akių, nes toks aromatas bekepant pasklido!..

Žodžiu, užklojam ir kišam į orkaitę – vidutinės temperatūros. Mano atveju buvo 180 laipsnių Celsijaus. Kepti reikia 25-30 minučių, bet, kaip perspėjo Bilas, ne daugiau 30-ties, nes tiek užtenka file iškepti. Aš kepiau 28 min. Vidurkis.

Tada gurkštelim vyno ir pagundą užkemšam atitinkamu kamščiu, nes prisisrėbsim nesulaukę patiekalo. Belaukiant galima užsrėbti barštukų. Vynas vėsta šaldytuve…

Ištraukiam, su viskuo gabalą dedam į lėkštę, apšlakstom (ne, ne vynu!) ten esančiu padažu. Įsimetam marinuotų slyvinių pomidoriukų. Dar estetai gali pasipuošti petražolėmis. Alkaniems tiks ir taip.

Vyną dabar galima gerti teisėtai. Skanaus!

Procesą via Skype neakivaizdžiai stebėjo ir buvo replikomis kankinamas nepietavęs lokyz. Liko ir jam, bet… nespėjo Bugatti nusipirkti, Kalifornijos muziejus iš panosės nugvelbė, tad negalėjo atlėkti tą šimtuką kėmė iki rezultato. Todėl prisprogau ir, skaityk, jo porcija.

Ko ir jums linkiu patiems išsikepus!

Advertisements