Turime išsireiškimą apie žmogų – “žemės druska“. Angliškai gi “salty“, kalbant apie žmogų ir laivybą, reikštų “patyrusį jūreivį“. Nesu nei vienas, nei kitas. Ir gerokai į drabužius įsigėrusi druska išsiskalbs. Tikiuosi, tik druska. Ir – tik iki kito karto.

Čia žmonės draugiški, atsipalaidavę ir svetingi. Čia gali prekeivė palikti visai nepažįstamiems svetimiems žmonėms savo prekystalį su kasa, pasakiusi savo kalba, matyt, kad rinkitės, kas patinka, o ji tuoj grįšianti. Čia gatvėje nerakinami motoroleriai ir dviračiai net naktį. Čia niekas niekam neturi pretenzijų dėl savo suknisto gyvenimo, asmeniškų nepilnavertiškumo kompleksų, tarakonų galvoje, ir,  juolab, nesiūlo už paskutinius pirki plytos. Čia jauku ir katinams, ir mums dar nuo mokyklos suolo pažįstamų klasiko Jono Biliūno kūrinių čia niekas nesuprastų net ir prie geriausio vertimo.

Karijos pakrantė. Likijos… Antikos graikų, romėnų, bizantiečių, kryžiuočių, osmanų palikimas. Vietos tokios, kur susisiekimas tik jūra. Ir kur mėgėjai pasikarstyti kalnais tą gali padaryti čia pat persiavę denio batelius į atitinkamus pusbačius. Ar kur mėgėjai panardyti tą gali padaryti ir dar paprasčiau.

Čia kapitonas Bofortas, tas pats, kuris ir sugalvojo vėjo stiprumo skalę, dar 1810-1812 metais savo fregata tyrinėjo inkaravietes – ir jos ligi šiol, pridėjus tik naujai sukurtas žmogaus prieplaukas, yra visuose jūrlapiuose nepakitusios. Čia ir sala, kurioje vienuolyno, bažnyčių ir koplyčios griuvėsiai yra 6-to bei 8-to amžių, ir jie siejami su šv. Mikalojumi, ne tik jūrininkų globėju, bet ir… Kalėdų seneliu. Čia pakeliui prasilenki su išnirusiu povandeniniu laivu, ir čia tave prieš uostą pasitinka žaismingai nusiteikęs delfinas.

Jei kur nors yra buriavimo rojus, tai jis pelnytai ten.

Tik 250 jūrmylių. Ar 249.9, jei jau taip visai tiksliai. Bet begalė švartuočių, “skenduolių“ gelbėjimo, laivavirvių tampymo, vos keletas mazgų raišiojimo ir šiuolaikinės navigacijos. Dabar jau 41 pėdos laivė (Dufour 41 Classic) nebeatrodo didelė, nors dar prieš dvi savaites ir 30-ties man buvo prie “didesnių“.

Nebe antraeilis (antrarūšis?) vairininkas, o pradedantis savarankiškas jau ir jūroje škiperis. International Bareboat Skipper. VHF Operator Certificate of Competency. Paprasti popieriukai, kurie nesukelia klausimų ar nuostabos jokiai užsienio čarterinei bendrovei. Ir IYT mokyklos atstovas Lietuvoje (pirmasis ten pakliuvęs lietuvis, tad nėra kuo stebėtis, tiesa?).

Reiks dabar tinklapį daryti ir padėti realiai žmonėms, ir jau ne vien tik šiuo kukliu tinklaraščiu, atrasti kelią į jūrą ir buriavimą kaip gyvenimo džiaugsmą, su niekuo nesulyginamą poilsį ir tiesiog malonumą. Ir į kiek kitokių tarpusavio santykių buriuotojų bendruomenę.

Galop, visada yra kitas kelias. Ir visada galima kitaip.

Ahoy!

P.S. taip, žinau, kad esu dabar skolingas ne tik Mozūrų buriavimo aprašymus ir patarimus, bet dabar jau ir šios kelionės potyrius. Po truputį. Iki pavasario juk laiko yra, tiesa?…

Reklama