…o ne visi jos tiek ir išlakti gali, idant mano pasakojimą perskaitytų.

Liūdna, kad dabar jau tokie laikai, kuomet negali laiko skirti ramiai paskaityti ilgas raidžių virtines, jaukiai židinyje spragsint malkoms. Norisi visur lėk, visur skubėt… Skaitome irgi tarsi paknopstom. Ne išimtis ir aš – dažniausiai literatūrai laiko skiriantis tik tupykloje. Ten ramu, niekas netrukdo (jei namiškiai nekantraudami į duris nebarbena).

Tad, kad ir kaip beišvedžiočiau, bet teks pakeisti savo nuostatą ir nustoti kankinti skaitytoją ilgu pasakojimu (kas neskaitė, tas ir taip neskaitys, net jei trys sakiniai bus – rašau ne apie seksą, politiką ar sportą). Gal iš tikro geriau trumpiau ir dažniau, nei priešokiais rašyti į juodraštį, kol jį paskui publikuoti.

Taip ir Mozūrų kelionės tekstą (juodraštyje jis jau yra arti galo), užuot skirstęs dienomis, perdėliosiu epizodais. Raidžių ir bendros pasakojimo apimties nuo to nesumažės, aišku, tik gal ilgos dalys virs trumpesniais skyreliais. Jūsų patogumui.

Ir mano, nes kiek kada prisėdęs ilgėliau parašysiu – tiek ir įdėsiu, ir tiek užteks. Kam apsikrauti darbu, kuris paskui neplanuotai apsunkina ir patį įsikinkiusįjį?… O įsivaizduokite, jei tokiu metodu aš imsiu dar ir dvi savaites Turkijoje aprašinėti?!… Siaubas, ar ne?

Atsiprašau, kad kiek priversiu laukti, jei kas pasakojimą seka.

Antai grafas Levas Tolstojus savo romaną “Karas ir taika“, sako, perrašinėjo niolika kartų, o paskutinįjį perrašęs – dar nubėgo į paštą atsiimti, nes rado, ką pertaisyti. Bet aš nei Liūtas (rus. Lev), nei Storas (rus. Tolstyj), nei grafas, nors gal ir prie pastarojo manas (nors ir ne Tomas).

O va Nikolajus Gogolis “Mirusių sielų“, sako, taip dorai ir neužbaigė, lyg ir turėjo būti tęsinys, antras (sic!) tomas, nors džiaugsmo iš to, ką turime, suteikė (beje, mokyklos baigimo egzamine, kurį išlaikiau puikiai, šis romanas buvo mano išsitrauktame rusų kalbos ir literatūros biliete – šitą vieną kaip vertą dėmesio ir nevarantį į depresiją ir tesikartojau išvakarėse, prisipažįstu). Tad nesinori nebaigti, kad jau apsiėmiau, nors aš ir ne Mikas ar GoGo.

Tad neišsigąskite, kad ”Mozūrai-2010” kai kurie įrašai dabar dings. Michailgas Bulgakovas suteikė viltį, kad rankraščiai nedega (na, tinklaraščiai, kitas reikalas – tiesiog išsitrina, kartais).

Jei ką, tai viskas čia – skaitytojo labui, tad labai nemuškite!

Ahoy!

Advertisements