“Į balą puolęs – sausas nekelsi“ – iš skalbimo miltelių reklamos.

* * *

2010-06-21, pirmadienis: Mamry ež.

Kiek ramu Kirsajty ežere ir nėra ką veikti su bure – tiek jo gale, prieš įplaukimą į Mamry ežerą, jau įsisuka vėjo gūsiai, patampantys laivą ir tarsi kviesdami – nagi, greičiau išlįsk, pasiturkšim!

Sąsmauka iš Kirsajty į Mamry ežerą (žiūrint šiaurės kryptimi)

Ir iš tikro: vos išlindus 14:45 – iškart pasijaučia Mamry ežero bangos, kurios čia stačios, trumpos ir vietomis jau lūžinėja. Šuolis pojūčiuose toks nuo 1 balo Kirsajty iki – 3 su 4 gūsiuose Mamry ežere.

Ketinam nuplaukti tolėliau į gylį, kad išsikeltume grotą. Variklis tai purpsi, tai viauksi – pasirodo, kad sraigtas vis iššoka iš vandens dėl bangavimo ir išilginio korpuso siūbavimo!

Niekur nesidėsi – reikia skubiai kelti burę ir išjungti variklį, kol tas, negaudamas vis pakankamai vandens į savo žiotis aušinimui, neužkalė (prieš mano akis iškyla šeštadieninis Uršulės bocmano veidas, sustingstantis vaizduotėje į tragiškai nepakeliamo skausmo iškreiptą priekaištaujančią išraišką…).

Išjungiu variklį, bet kol kas palieku įmerktą (ne vien todėl, kad nepersiversčiau per jį į kilvaterį, bet kad gali dar prireikti avariniu atveju) ir statau laivę į vėją – įgula pluša skubiai keldama plazdenamą grotą, kol mus neša bangos ir vėjas į pakrantės žoles. Variklį ištrauksiu tik jau “gulęs“ į reikiamą kursą. Vėjas, aišku, ir toliau priešinis – kaip ir “priklauso“.

Aš dabar ir vėl vairuoju visą laiką. O kuo toliau į Mamry – tuo vėjas jaučiamas stipriau, nors tolygiau, mažiau gūsių. Kartais laviruotėje jį ir bangas pridengia ir kiek apramina, nors ir nenugesina, didžiausioji Mozūruose – Upalty sala. Apie ketinimus dabar ten laipintis – kalbos net nėra. O ir plaukiant į vėją beidevindu – vėjo pojūtis didesnis, nes prie jo greičio pliusuojasi dar ir laivo greitis.

Bet anoks čia greitis, kai priešinės bangos laivą stabdo!

Paaiškinu, kad taip plauksime iki nakties, jei malsimės čia vien surifuotu grotu, bandydami kažkur nukakti tokiu tempu – laikrodis rodo jau 16:00. Norit ar nenorit, merginos, bet teks išsivynioti ir stakselį – mums trūksta burių ploto ir traukos.

Na, reikia – tai reikia… Matyt, ir joms jau atsibodo maltis, kelionė ima varginti, norisi greičiau pasiekti tikslą.

Vos išvyniojus, matau, iškart pasigailėjo nesipriešinę aktyviau mudviems su mechaniku, kuris, vardan sportinio intereso, entuziastingai palaikė mano pasiūlymą. Trauka atsiranda iškart dviguba, jachta pagyvėja, bet ir ją verčia vėjas grubiau ir daugiau! Tačiau – varom, o ir “pumpuoti“ rumpeliu, kad atkristum, nebereikia, nes dvi burės gerai subalansuoja jachtą ir užtikrina geresnį stabilumą kurse!

“Taip turi būti, nieko tokio, neapsiversim“ – teiginys, aišku, nieko nenuramina, ypač kai smagiai pataško nuo laivapriekio iki kokpito.

Kaip kad ir mane nuramintų žinojimas, jog čia yra falškilis su “bulba“, o ne vien tik balastas prie dugno (o tai reiškia – ir svorio centras aukščiau) ir tik švertas, kuris, dėl pastebimo ganėtinai didelio dreifo netgi esant eigoje, man kelia įtarimą, kad irgi nenusileidžia iki galo (jo pakėlimo virvė per trumpa, o ir fiksavimui užveržtas mazgas taip, kad jo niekuo ir niekaip neišpašysi – uch, tas bocmanas!…).

Bet… ar galiu patyliukais prisipažinti, kad man – dabar itin smagu, kai pagaliau skuodžiam bangomis?…

Tss! Niekam nei žodžio apie tai!…

Šturmanas prisipažįsta, kad apačioje užsupa. Bemaž kaip jūroje – betrūksta tik jūros ligą pasigauti. Tad ji studijuoja kokpite (“geriau kur šlapia ir pučia, nei ten, kur pykina“ – logiška išvada) žemėlapį, atsineštą iš kajutkompanijos.

Staiga vėjo gūsis žemėlapį išlupa ir nuneša už borto!…

Visi liūdnais žvilgsniais palydi įlaminuotą spalvotą popieriaus lakštą, tai išnyrantį ant bangų keteros, tai prapuolantį jose. Neskęsta, padla, ir priekaištingai atsisveikinimui verčia visus mintyse perskaičiuoti galimą sumą “auksinių“ už prarastą laivo inventorių.

“To tai jau nebus!“ – nusprendžiu. Ir duodu gyvai komandą:

Nagi, žmogus, tai yra – žemėlapis už borto! Pasiruošti MOB procedūrai (angl. man map over board! – sutr. M.O.B.)!

Visi atkunta – juk kažką darysim! Liepiu neišleisti žemėlapio iš akių, o mechanikas nuskuodžia žemyn prigriebti kobinio.

– Pasiruošti vendui… Vendas!

Sukamės ir grįžtame. Kadangi iš kokpito prastai matosi, tai aš vairuoju pagal stebėtojų šūkčiojimus “kairiau! dešiniau!.. ne, va ten labiau, vėl kairiau!“

Priartėjam. Reiktų daryti kilpą ir užeiti į vėją, bet čia visi entuziastingai nusiteikę gaudyti jau eigoje, akys tiesiog žiba kaip kačių medžioklėje (o “katės žino, kas joms geriausia…“), todėl nusprendžiu tik pritraukti giko šotą maksimaliai į DP (diametriali plokštuma) ir paplazdenti fordevinde taip grotą su pertemptu, bet nepertrauktu stakseliu. Jei išeis.

Nes kaip sakydavo Docento senelis, o iš jo ir gerbiamasis “Legendos“ škiperis išmoko – “visi laivai plaukia, tik nereikia jiems trukdyti“. O aš va ketinu patrukdyti, nors stakselis gi vis tiek trauks pirmyn – iš tikro, derėtų bent tą suvynioti…

Bet tai, nusprendžiu, paskui vėl burbės išvyniojant, kad nereikia jiems to “ekstrymo“!

– Yra! – džiugus šūksmas.

Ir čia pat nusivylimo atodūsis choru:

– Ne, nėra…

Prisimenu sau mintyse a.a. komentatoriaus Nikolajaus Ozerovo frazę apie įvartį futbole, tuomet jam kainavusį pašalinimą iš eterio vos ne iki gyvos galvos (gerbėjai CK išprašė amnestijos), šypteliu ir darau dar vieną užplaukimą. Šįkart ateisime juk į vėją, baigdami tą kilpą, kurios nepadarėm, todėl ir sakau balsu ramindamas, kad nieko tokio – ne žmogus, palauks, tad pasiimsime ramiai (jei prie tokio bangavimo ir vėjo galima sakyti “ramiai“) antru užėjimu.

Ką ir padarome. Visų mūsų dideliam džiaugsmui.

Žemėlapis permirkęs, bet irgi laimingas sugrįžęs šiapus mielojo borto, manau, ne mažiau už visus, jį gelbėjusius.

O aš jau vėliau, grįžęs iš buriavimo Turkijoje, pagalvojau, kad labai naudinga pakeliui MOB procedūrą atlikti sąmoningai, pasitreniruojant gelbėti kokį krancą, gal net įvilktą į atsarginę gelbėjimo liemenę (realizmui sustiprinti).

Tiek džiaugsmo ir įspūdžių visiems po to būna!…

* * *

Pradžia: “Ieškoti, ko nepametus“

Ankstesnis: “Pro patiltes į Tarpučius“

Tęsinys: “Nežinomas kanalas“

Advertisements