Ar jautėt šįryt laisvą vėją, kviečiantį buriuoti?

Net jei esi dėl velniažin kokių istorinių peripetijų nugrūstoje kuo toliau nuo jūros dulkėtoje sostinėje, įsikūrusioje pasienio zonoje, šis vėjas negali netempti už pakarpos prie vandens, nunešdamas bent jau mintimis per vilnis, purslais besistengiančias lyžtelėti išsipūtusias baltasparnes bures.

Nenuostabu, kad jau ir plūdurai bei visokios kitokios bujos sumėtytos ir Kuršmarėse. Atrodytų – valio?

Bet akis negali užkliūti už “ta proga, kad jau prasidėjo tokios girtuoklystės“ (rus. priež.), VSAT viauktelėjimo priminimo:

“VSAT įspėja, kad plaukimo į Kuršių marias tvarka nesikeičia: prieš atsišvartuodami žvejoti ar pramogauti visų laivų kapitonai privalo apie tai pranešti pasieniečiams.“

Ką reiškia tas “tvarka nesikeičia“?…

– Kas nors pavojingo laive?
– Ne!
– Uf… Ačiūdiev.

* * *

Galima, aišku, man priekaištauti, kad kur aš pernai, tarkime, buvau (Mozūrai ir Turkija, o ką?…), kad dabar išlendu kaip apuokas po gero pachmielo ir stebiuosi visas toks ir pasišiaušęs be vėjo šiurenimo ševeliūroje.

Ne, aš gal net nesistebiu, nes “tvarka nesikeičia“ man kažkodėl priminė bitlų dainušką “Back in the USSR“ – atgal į Sovdepiją. Ir jokie skorpioniškiWind of Change“ čia šito įspūdžio nenuveja – nes nematau aš, tiesą sakant, jokių čia permainų vėjų.

Būčiau neteisus, aišku, jei nepripažinčiau: dabar aš ten galiu laisvai nuvažiuoti, nors sovietmečiu man Neringa buvo visiškai uždara zona (pirmąkart ten atsibeldžiau tik… 1995-taisiais!). Nes ten galiojo sovietinis pasienio režimas, ir PV KGB SSRS (Tarybinių socialistinių respublikų sąjungos Valstybės saugumo komiteto Pasienio kariuomenė) ten visokių prašalaičių, net ir tarybinių piliečių su “iš plačių kelnių ištraukiamu beverčio neįkainuojamo krovinio dublikatu“ (taip sovdepinis poetas Vladimiras Majakovskis apie sovietinį pasą eiles kūrė – primenu jaunimui ir revoliucinę privalomąją mokyklos programoje poeziją pamiršusiems diedukams), ten jie visiškai nepageidavo. Nie položieno!

Suprantu, kad jaunimui gal sunku patikėti, kad “Benai, plaukiam į Nidą“ yra “tik filmuose“, nes iš tikro tuomet į Neringą galėjai patekti tik tokiu atveju, jei: a) turėjai atitinkamą “organų“ leidimą; b) buvai ten registruotas arba turėjai tokių giminaičių, pas kuriuos vykdavai į svečius; c) profsąjunga, kuri ir skirstydavo darbovietėse kelialapius į poilsiavietes ir pan., paskirdavo tokį tavo tėvams (maniškiams buvo visada tik Palanga).

Ir jei kas ims mostaguotis rankomis, kad prie ruso buvo geriau buvo kitaip, aš išsigalvoju, kaip prakeiktas landsbergistas, nes va jis… tai iškart prašau ir patikslinti – kuriam atvejui save priskiriate?

* * *

Tad ir į šitą “tvarka nesikeičia“ aš iškart sureagavau kaip pagal refleksą – ir kaltas ne vien tas mano anarchistinis (ar liberalusis arba net ir libertališkasis, nors aš manyčiau, kad konstitucinė monarchija ir dviejų rūmų parlamentas Lietuvai būtų daug naudingiau už dabartinę “parlamentinę su prezidentinėmis priemaišomis“ demokratiją) pradas.

Labai gerai savo interviu apie tą pavergto proto mąstymo bėdą, kuri man nuolat kliūna ir kurią aš įvardinu kaip “tarakonus galvose“, atsiliepė Nerijus (ne tas) Šepetys – įdėmiai persiskaitykite ir, užtikrinu, nepasigailėsite, nes apie tai paprasčiausiai nekalbama viešoje erdvėje. Nekomilfo.

Kažkodėl matant šitą VSAT iš piršto laužtą ir jokia sveiko proto logika nepaaiškinamą reikalavimą, skausmingai dar kartą ir pats suvoki, kad mūsų žmonių protas yra negrįžtamai pažeistas. Ir neturi reikšmės, kad jau trečias dešimtmetis esame “nepriklausomi“, kaip ir pilnateisiai Europos Sąjungos, Šengeno (britai su airiais išstojo – jei kam naujiena) ir NATO nariai.

Kad negįžtamai – neperdedu: viena karta, atvežusi čia “naujos visuomeninės formacijos“ (jie sakė – “tobulesnės visuomenės“!) “saulę“, tai “vogė ne sau, bet vardan liaudies gerovėsi“, kita po jų – “vogė droviai nurausdama, nes “niekieno“, bet turėjo sau pasiteisinimą (“ir tada dirbau Lietuvai“ arba “tylioji rezistencija“ – you name it!)“, o dabartinė net ir pagauta vagiant ir už tai nuteista (sic!) – grįžta (!!!) ant balto (ir ne pagirių!) žirgo į senąją vietą, kurioje buvo pričiupta, ir dar tuo didžiuojasi (jo rinkėjai tame mato vien šaunumą – atsitokėkite!).

Ar jūs vis dar tikri, kad “jaunimas – mūsų šalies ateitis?“

Ir kokia ta ateitis, jaunime, kokios jūsų vertybės?

Iki manęs buvusieji turėjo Kauno studentų maištą ir Romą Kalantą, nes iki jų buvusieji įkvėpė šiuos, padėdami galvas pamiškėse. Maniškė yra “lūžio“, prigimdžiusi kaip niekad daug lūzerių, nepritapėlių, girtuoklių, kaip ir karjeristų ir komformistų, pasiekusių solidžias pozicijas visuomenės hierarchijoje, bet… taip pat turinti ir pasididžiavimo vertus ir Artūrą Sakalauską, Loretą Asanavičiūtę… ar man vardinti?

O kur dabartinio jaunimo tie tradiciškai nuspėjami maištai ir riaušės?

Ar tiesiog nebėra dėl ko ir prieš ką maištauti, ar dabar taip vadinasi “maištauti“, kai avi sportbačius a-la Inkaras, ausis užsikimęs aipodo “ausų kištukais“, o akys susmigę į baltą macą ar obuolį?… “Nieko nematau, nieko negirdžiu, nieko nesakau“, bet – maištauju (iš išvaizdos matosi gi!).

Ai, pasakysite, prasideda jau man senatvinis marazmas su amžiumi, senstu. O dar ir pridėjus simpatijas V. Landsbergiui bei mano “kovinę praeitį“ – tai ir su visam Bugailiškis-Prūdas darausi… Na, o jaunimui dėl VSAT įvestos totalitarinės tvarkos ir balso pyptelėjimui, matyt, senieji jūrų vilkai ir neduoda, ar ne taip?

Bet sunku nuneigti, kad šioje šalyje todėl ir įstatymai kuriami tam, kad juos apeidinėtų – net ir įstatymus kuriantys nėra tiek naivūs, kad to nesuvoktų, todėl proteguoja ir lobizmu užsiima atvirai, ciniškai ir nesislėpdami. Todėl ir valdžia, kurią patys ir išsirenkame, išleidžia įstatymus ir teisės aktus, kuriuos mes apsimetam, kad vykdom. O jei pričiups – išsipirksim kyšiu. Argi pirmiena?…

Tylim ir taip pritariam, arba spjaunam ir išvažiuojam, nes “Tėvynė manęs nemyli“. Su visam.

* * *

Būtent taip vienas “gėlių kartos vaikas“ ir škiperis iš anarcho-komunistinio jachtklubo vakar visai nuoširdžiai pripažino – kad dėję jie skersą ant šito kvailo reikalavimo jau pernai buvo. O tai ką – pasivysite juos kokiu greitaigiu skuteriu ir sušaudysite vietoje?

“Mux CC“ pasienio apsaugos kateris, tinkamas tykoti melduose visų sienos pažeidėjų ir neprisidavusių plaukimą kontroliuojantiems organams – būsimas VSAT pirkinys (dar “nuobiras“ kol kas nesuderino).

“Esu pakalęs, nes užkalęs“ – irgi savotiška dar iš minėtojo sovietmečio perkeliavusi “protesto forma“, nors ir pasyvi, sutinku. Juk ne visi kovotojai, tai kam draskytis ir plėšytis, sakote?

Juolab, kad juk yra tokia viena buriuotojų interesus atstovaujanti lobistinė organizacija. Ir jos šulai jau kitądien po šio akto pasirodymo sėdėjo VSAT generolo kabinete Konarskio (žinote, buvo toks Lietuvos maištininkas…) gatvėje ir baksnodami pirštu į išleistą šios kontoros aktą pašaipiai klausė:

“- Tai ką čia tokio prikūrėt, gražuoliukai? Ar svietą juokinat, ar čia kažkokia klaida netyčia prasprūdo? Tai gal taisysime?“

Bet totalitarinis mąstymas, net ir neturint formalios valdžios diktatūros, pasižymi visaapimančiu ir nenugalimu noru viską kontroliuoti. Neišmušamai. Ir, kad pagrįstų savo nutarimo reikalingumą ir svarbą, VSAT generolas čia pat susitikime dalyvaujančiam VSAT štabo viršininkui sako:

– Primink, Gena, kada čia pas mus į stažuotę dėl vidaus vandenų saugojimo režimo graikai su turkais atvažiuoja?…

Paklausite, o kuo šitie dėti?

Tai kad neturiu kito asmeninio pavyzdžio, su kuriuo ne iš teorijos susidūręs būčiau. O graikų ir turkų teritoriniai vandenys Egėjo jūroje – tiesiog trinasi vienas į kitą ir lipa vienas per kitą (graikai ir tos jūros tik 3 jūrmyles tik “užsišaukę“ vietoje 12-kos…). Ir venduodamas, būna, iš vienų į kitus įplauki – net nespėji vėliavėlės stiebe po dešiniu skėtikliu kelti-nuleisti. Ir vienoje pusėje – ES ir Šengeno erdvė, o kitoje – ne. Ir draugiškais santykiais ten kitąkart nelabai ir kvepia. Tačiau!

Niekas neatlekia su kulkosvaidžiais, nesiunčia greitaeigio katerio, nekelia į orą sraigtasparnio ar neišnyra netikėtai povandeninis laivas (šalia Marmario kurortų – jų visa bazė, o jūra piečiau – poligonas), atsitraukimo kelius užkirsdamas, jei ten plaukiodamas su jokiais sahil guvenlik ar aspropirgos attikis VHF ryšiu nuo kokios inkaravietės ar restoraninės prieplaukos nuplaukdamas nesusisieksi.

Ir, o siaube! – netgi tie turkai, pasirodo, ir be visokių port of entry, vizų ir transit log leido parą jų pakrantėje svetimiems laivams būti ir netgi nakvoti! Ne-pra-ne-šant iš anksto!!!

Nu durniai – ne kitaip! Lyg kokie “estai“, lėtai mąstantys…

“Visada pasiruošęs!“ (lot.) – ne vien dėl šūkio mūsų VSAT mielai tokia cool emblema pasinaudotų (nors inkarus pjautuvu su kūju gal ir pasikeistų).

Jiems tiesiog privalu įdiegti mūsų pažangias VSAT metodikas, kaip dera saugoti ne tik sieną, bet ir savo vidaus vandenis!

Tik nepasakokite tų pasakų, kad tokie yra Šengeno reikalavimai. Ne, nėra (žr. aukščiau apie Egėjo jūrą).

Ir jei ne tik ten Coast Guard yra žmogui dažniausiai pagalbos ir gelbėjimo tarnyba, tai mūsiškiai VSAT, pravardžiuojami rusizmu (matyt, tik tokio nusipelnė, kaip ir “mentai“ – derėtų VSAT kiek susimąstyti gal dėl įvaizdžio, ką?) “pagrancy“ – ir valtį su užgesusiu varikliu, pavojingai priartėjusią prie rusų sienos Kuršmarėse, nusitemps iki savo būstinės uostamiestyje, sulaikys “apklausai, tapatybės nustatymui ir panašiems formalumams“, o paskui nubaus pagal ATPK (ačiūdiev, kad ne BK!) ir lieps prisistatyti į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

– Pranešk pakrantės apsaugai!
– O kas, po velnių, manai čia buvo?!

Ne, sutinku, skųstis nėra ko: juk laivo nekonfiskuoja ir į cypę ilgesniam laikui irgi negrūda. Demokratija juk. Laisva Lietuva i vsio takojie. O saugoti rusų sieną nuo Lietuvos piliečių – juk šventa VSAT pareiga! Granica na zamkie, spi mirnym snom, trudavoj narod (“siena užrakinta, miegok taikiai, darbo liaudie“ – rus. pasieniečių šūkis dar iš “anų laikų“).

Ir tuomet geriausia, aišku, visus tuos “plūduriuojančius šiukšles“ susiregistruoti iš anksto – kad ganyti būtų lengviau. Logiška.

Tai toks tas paaiškinimas šio nutarimo, ar aš kažko nesupratau?

* * *

O kaip gi mano teisės? – paklaustumėte kaip laisvos šalies pilietis.

Naivuoliai!

Čia gal tik man taip kliūna, nes aukščiau minėtiems minėtos visuomeninės organizacijos šulams gi ir neužkliuvo. Nebuvo jie pas jokį generolą – nei pernai, nei šiemet. Jiems – gal netgi ir gerai taip. Dar ir galiu pacituoti vieną žymų tos organizacijos veikėją ir kapitoną: “reikia dar daugiau tvarkos, nes visai pasileido, rupūžiokai!

Juk solidiems dėduliams, turintiems senus ryšius ir privilegijas – iš viso tai ne bėda, ir problemos tame jie irgi nemato. Ne veltui sakoma, kad šioje šalyje socialinis kapitalas svarbesnis už finansinį: neturėk 100 rublių, bet turėk 100 draugų – pasiskolinsi iš jų kiekvieno po trioškę, ir turėsi jau 300!

O ir minėtiems šulams dabar gal labiau rūpi, tarkime, kaip užkimšti LBS biudžete žiojėjančią skylę, kai švedbankis nusprendė daugiau neberemti. Dar keista, kad taip ilgai su tuo mecenavimu tempė (nors gal ir nesistebiu – paslankumu sprendimų priėmime tas bankas dar taupkase būdamas nepasižymėjo).

Nors iš tikro keista dėl kitko: LBS turėtų būti teoriškai ne tik viena įtakingiausių (gal tik krepšinis lenktų) lobistinių organizacijų, bet ir ganėtinai pasiturinti. Teoriškai. Karališkas sportas, my ass

* * *

Ir todėl, kaip sakiau aukščiau, kalbėdamas abstrakčiai apie įstatymus, jų leidėjus ir piliečius, renkančius jų leidėjus ir pakalusius, nes užkalusius ant tų įstatymų, čia nebus nei lobizmo aukščiausiu lygiu, nei atsiras išdrįsusių ginčyti šitą absurdą teisiniu keliu (kažkodėl atrodo kitąkart, kad mėsos sūdytoja yra laisvesnis ir drąsesnis žmogus už lietuvių buriuotoją, bet čia gal tik man taip atrodo, nes su druska daug reikalų nesu turėjęs?), nei čia bus koks pačių buriuotojų  flashmob susiorganizuotas, siekiant organizuotai užkišti VSAT eterį ir mušant sistemą jos absurdiškais įrankiais, nei…

“Ačiū, kad paskambinote pakrančių apsaugai. Skendimui – spauskite 1. Išplaukimui – spauskite 2“ – trūkstant operatorių ir finansavimo Vyriausybei nedidinant, tikėtina, kad to sulauktume ir VSAT, jei visi piliečiai rūpestingai vykdytų jų priimtus nutarimus.

Taigi, ir taip visiems gerai – ko čia aš tik vienas (?) purkštauju!

Ir kai važiuosite apsipirkti į Lenkiją, nepamirškite mobiliu paskambinti į VSAT būstinę Kalvarijoje, kiek jūsų važiuoja, kokiu automobiliu, kiek ir ko pirkti planuojate, pasižadėti atsivežti visus pirkimo čekius, akcizinių prekių išvis nepirkti ir neįvežti, o grįždami – prisiduoti ir atraportuoti, kad nei vienas Lietuvos pilietis politinio prieglobsčio nepasiprašė ir neliko Lenkijoje.

Eidami grybauti, o ne dzūkų mergų kirkinti, prie Šengeno ribų į kokius dzūkų miškus prie gudų sienos (ta giria vadinasi Gudų, beje…), būtinai neškitės pasą ir taip pat prisiduokite VSAT pareigūnams mobiliu telefonu – o tai dar pagalvos, kad esate kokie nors kontrabandininkai. Gi ne Šengenas už ana va tos proskynos jau plyti!

Beje, ir važiuodami iš kokių Lazdynų ar Gariūnų link Antakalnio ar Nemenčinės pačiame Vilniuje – užsukite į VSAT būstinę prie gėlių turgelio. Nes jei neprisiskambinsite, tai prisiduodami galėsite pabučiuoti jei ne postinio ranką (iki kiekvieno eilinio piliečio generolas su savo žiedu bučiavimui čia neprilakstys!), tai nors vartų spyną. Nes pusė Vilniaus yra jau pasienis (ačiū Tautų Tėvui, grąžinusiam mums Vilnių, bet padovanojusiams Vilniją 3 frontus Didžiajame Tėvynės kare suformavusiai tautai bei priėmusiai sovietinius diversantus, propagandiniame epe įvardintus “belarusiškais partizanais“!).

Tik taip užtikrinsite tinkamą Šengeno erdvės ir Lietuvos Respublikos pasienio režimą!

Absurdas?

O VSAT reikalavimas prisiduoti, išplaukiant kad ir nuo Drevernos iki kokios Juodkrantės (abi yra gerokai dar toli iki 100 metrų pasienio “plūdriosios“ zonos) – ne absurdas?

Ne? Tikrai tikrai?…

– Čia pakrančių apsauga! Kokios jūsų ten bėdos?
– Ar tu iškvietei pakrančių apsaugą?!
– Na, ieškojau upių apsaugos, bet tokių nėra… Ieškojau “žmona verčia jus plaukioti baidarėmis kiekvieną kvailą savaitgalį“ apsaugos, ir taip pat nieko neradau… Kam dar dėl pagalbos skambinti, kai varžybos prasideda už valandos?

Ir suprantu, kad tūlam “dėl kelių kartų“ galima taip pat sau rūpestėliu šiuo galvos nekvaršinti. Kaip pasakė buriuotojas “dėdė Romas“: bus kita valdžia – bus kitaip, o dabar yra kaip yra.

O aš sakau, kad nebus kitaip.

Tiksliau sakant, jei nieko nedarysit ir sėdėsit rankas sudėję – tai bus, kaip dainavo maestro Vytautas Kernagis poeto Marcelijaus Martinaičio eilėmis apie Žuvelį žveją – tik liūdniau ir liūdniau… Ir ne todėl, kad “ji (mergikė) neis su tavim į klojimą, verstis žemyn nuo šiaudų“. Nes niekas nesivers ir per galvą, nes taip, suprantu, visiems irgi gerai: ir tikriems buriuotojams, ir jų organizacijai, ir VSATui.

Juk turi būti tvarka, tiesa? Ordnung muss sein, idant Arbeit macht frei. Totalitarizmas neturi tautybės, todėl nekaltinkite tik “dėl visko kaltų, o mes tai jau ne tokie, mes – lietuviai!“ rusų okupantų.

Taip ir užrašysim.

Ir nepamirškite prisiduoti, kai į Kuršmares plauksit ar iš jų grįšit. Mama-valstybė dar kartą demonstruoja savo globą bei rūpestį, o jos vaikams tai ir tinka, ir, neabejoju, netgi patinka.

* * *

Ne, jokių aliuzijų į kažkieno infantilumą mąstyme, gink die! Tai ne piliečiams subręsti reikia, o man, naiviai vis dar apie pilietinę visuomenę godojančiam. Laikas “suaugti“, nes taip ir mirsiu durnas.

Ir jei kada reikalai, nelinkiu, bet prispirs apsilankyti Vilniaus patrulinėje rinktinėje, tai paminėkite geru žodžiu šių eilučių autorių, pasirūpinusį, kad lankytojams rezervuotos stovėjimo vietos dabar būtų prie įėjimo, kur stovėdavo rinktinės vado tarnybinis limuzinas, o budėtojas “po-prostu“ vydavo ieškotis parkingui kito “miesto“ (rus. vieta), nes tokių nebuvo iš viso. Kiti ir spūdindavo, jei netyčia užtekdavo akiplėšiškumo suklysti arba “aš čia tik trumpam“, o čia, matai, kažkoks pilietis (“piliečiais“ paniekinamai vadindavo sovietmečiu teisėsaugos darbuotojai sulaikomus pažeidėjus ir visokio plauko nusikaltėlius) išdrįso į “komisarišką“ vietą pastatyti, patraukti atsisakė, kažką pliurpdamas apie pilietines teises (kas tai?), įstatymų viršenybę (taigi čia “teisėtas pareigūno reikalavimas, pri ispolnieniji!“), lygybę prieš įstatymus (“o va anksčiau, būdavo, tai kaip duotum tokiam metovkėj telefonų knyga per dukokaukę…“) ir kažkokius mokesčių mokėtojus (“gi algą ne iš mokesčių moka“)!…

Apie kitus dalykus nekalbėsiu – sąrašas bus netrumpas, nors, mano galva – dar per trumpas. O pareigūnams vis lipti ant nuospaudų irgi nedera, juolab, kad su dauguma jų mano santykiai, tiek darbiniai, tiek ir asmeniniai, yra ir būdavo puikūs.

Mano mintis kitame: nusižeminusiais vandenį vežioja – sakoma Sovdepijos nuteistųjų patarlėje.

* * *

…o Kuršmarės burėmis ir toliau pasipuoš tik retkarčiais, baidydamos savo plyno vandens tuštumu lietuvį.

Bet pasieniečiui už tai – ramiau.

* * *

If a law is unjust, a man is not only right to disobey it, he is obligated to do so.” –Thomas Jefferson

Reply With Quote
Advertisements