Aitvaras angl. kitedar: jėgos aitvaras – (laiv.) pakankamai audeklo turinti lakdynė, skirta traukti žmogų su aitvaralente vandens paviršiumi.

Aitvaralentė angl. kiteboard – plaukiojanti lenta, skirta skrieti vandens paviršiumi, naudojantis jėgos aitvaru.

Aitvaraslydis angl. kiteboarding – pramoginė veikla arba sporto rūšis, kuomet vandens paviršiumi skriejama išnaudojant palankią vėjo jėgą ir naudojantis aitvaralente.

Aleksotas dar: verfė – (pasen.) laivų statykla.

Alkanišius – žuvgaudžio sunki ligos forma; žvejys farvateryje ar laivų kelyje.

Amalas – 1) žaibas be griaustinio (angl.: wildfire, summer/heat/sheet-lighting); plg. “netekti amo (žado)“; 2) pusiau parazitinis augalas, neretai “gniūžtės“ ar sferinės formos (pvz. viscum album), augantis medžiuose; 3) (kar.ist. – angl.: wildfire) graikiškoji ugnis.

Apranga angl.-sax. wrigan, wringing (“to clothe“), angl. rigging, ol. takelagedar: (tiesiog) takelažas, rūbinė – bendra konstrukcinė sistema, kurios pagalba išnaudojama vėjo jėga varyti burinį laivą; sudaro stiebai su skersėmis ir ardumais bei buomais (rangoutas), burės bei virvynas arba laivavirvės (takelažas).

Apvija vok. Schlag – dar: šlagas – vienas pilnas virvės apsukimas arba apsisukimas apie ką nors; “užsišlaguoti“ ar “užsišlaginti“ – apsivyti, susipainioti, apsipainioti.

Apžalaangl. fouling – dar: apaugos, fūlingas – nepageidaujamas povandeninės laivo dalies savaiminis apaugimas mikroorganizmais, augmenija, geldelėmis ir kitais gyviais bei parazitais, stabdančiais laivo eigą; šilto klimato šalyse gali būti sutinkamos ir dyzelinio kuro bakuose.

Apžaltrukdys angl. antifoulingdar: antifūlingas – priemonė nuo apžalų, apžalas panaikinantis skystis, tirpalas, tepalas arba glaistas.

Ardumas angl. gaff , ol. gaffel – dar: gafelis – 1) sukinėjama kartis; įstrižai pakilęs skersinis, drūtgaliu tvirtinamas šarnyrine jungtimi arba, dažniausiai, tiesiog slankiojančia “šakute“, prie stiebo, skirtas ištempti viršutinį įstrižosios trapecinės formos burės (arba vėliavos) kraštą); 2) vairo sukamas kotas.

Aštriau – plaukti labiau į vėją.

Atoslūgis angl. low tide, falling tide – jūrkaitos ciklo fazė, kuomet vandens lygis ir gylis mažėja; atoslūgis baigiasi žemu vandeniu, o vandens lygio kitimo intensyvumas yra parodytas vietos jūrkaitos lentelėse ir apskaičiuojamas pagal Dvyliktųjų taisyklę.

Atsvara, atsvėrimasangl. hiking – dar: atkrenavimas – laivo posvyrio kompensavimas įgulos narių svoriu iškilusiame (priešvėjiniame) laivašonyje, aktyviausiai taikomas burvaltėse ir burluotėse.

Audra angl. storm, gale, vok. Sturm – dar: štormas – meteorologinis reiškinys, pasireiškiantis smarkiu, griaunamos jėgos vėjo sustiprėjimu, dažnai su lietumi ar sniegu.

Aukščiau – 1) laivo padėtis kito laivo ir vėjo atžvilgiu, kuomet duotasis laivas yra arčiau vėjo šaltinio (pusės, iš kurios pučia vėjas arba priešvėjyje) už kitą laivą; 2) laivo padėtis kito laivo ir upės srovės atžvilgiu, kuomet duotasis laivas yra arčiau upės ištakų (prieš srovę) už kitą laivą; kanale dažniausiai pažymima navigaciniais ženklais pirmumo (“tekėjimo“) kryptis, jei srovės nėra ar nustatyti sunku.

Aukštas vanduoangl. high water perteklius; paskutinė, aukštutinė potvynio fazė, iškart potvynio pabaigoje esantis aukščiausias vandens lygis, po kurio vanduo daugiau nekyla ir ateina eilė atoslūgiui.