Banga – 1) vėjo, laivo ar kito ko nors sukeltas slenkantis vandens kauburys, vilnis; 2) ritmiškai sklindantis judesys fizinėje terpėje; 3) reiškinio pasmarkėjimas, padažnėjimas; 4) iškilimas daikto paviršiuje; 5) daugybė; 6) puolimo forma, metant daugybines pajėgas, siekiant pranokti skaičiumi (dar: “užmėtyti kepurėmis“, kas iš esmės reiškia “užversti priešą savo karių lavonais“).

Bangalaužis dar: bangolaužis – uosto įrengimų dalis, skirta slopinti ateinančias link uosto bangas, nesusijusi su krantu (skirtingai nuo molo, kuris jungiasi su krantu vienu galu).

Banginis – 1) milžiniška “bangos žuvis“, didžiausias vandens žinduolis; 2) gremėzdiškas itin didelis laivas, trukdantis mažųjų laivų plaukiojimui.

Banglentė angl. surfing board – bangslydyje naudojama lenta, skirta slysti nuo bangos.

Banglentininkas angl. surfer – banglentę naudojantis asmuo, slystantis ja nuo bangos.

Bangpūtys – jūros, audros ir vėjo jūroje dievas, žiaurus ir nenumaldomas; turėjęs barzdą, sparnus ir du veidus; kartais tapatinamas su Vėjopačiu, graikų Poseidono ir romėnų Neptūno atitikmuo; jam numaldyti žvejai aukodami degindavo šaukštą, o buriuotojai dabar nupilinėja pirmą šlakelį ugninio vandens ir pagarbiai vadina Seniu.

Bangslydisangl. surfing – 1) pramoginė veikla arba sportas, išnaudojant slydimą nuo bangos keteros bangos priekine dalimi žemyn; 2) štai prie ko priveda sniego kalnų ir rogučių nebuvimas.

Boba – 1) (laiv.) sunkus daiktas, skirtas inkaro virvei skandinti, siekiant šią padaryti kuo lygiagretesne dugnui; 2) (priet.) nelaimę nešantis sijonuotas sutvėrimas denyje; 3) jūrininkas, kuris savo veiksmais stresinėje situacijoje prašosi tapti “sunkiu daiktu, skirtu inkaro virvei skandinti“.

Bukiau – 1) įvėjiniame kurse plaukti labiau pavėjui nei prieš tai arba nei derėtų; 2) nelabai gudrus burių sustygavimo vėjo atžvilgiu plaukimo būdas, ypač regatose.

Buomas angl. boom, ol. giek – dar: gikas, kartis – skersinis, pritvirtintas šarnyrine jungtimi prie stiebo, skirtas apatiniam įstrižos burės (kartais – vėliavos) kraštui tvirtinti ir įtempti.

Burė – 1) audeklas prie stiebo, priešais jį ar tarp jų, skirtas vėjo energiją paversti burinio laivo kinetine (laivo judėjimo) energija; skirstomos į tiesiąsias (dažniausiai simetrinės formos ir išnaudoja pavėjinę vėjo jėgą) ir įstrižasias (išnaudoja ir įvėjinę vėjo jėgą); 2) avis; 3) kankorėžis, spygliuočių vaisius.

Bureiva – buriuotojo priešingybė, dažniausiai pasižyminti aiškiai išreikštu pomėgiu ugniniam vandeniui, geros jūrinės praktikos paniekinimu, iššaukiančiu elgesiu uosteliuose ir ant vandens, aplaidžiu savo laivo rūpinimusi, nors pats gali laikyti save tikru buriavimo šaunuoliu (pvz., gebėjimas ir pomėgis neblaiviam ir su didžiuliu triukšmu įplaukti visomis burėmis į pergrūstą laivių uostelį, sukeliant priešinfarktinę būseną užjūrio buriuotojams, ir labai dėl to džiaugiantis beigi savimi didžiuojantis).

Buriavimasangl. sailing –  1) poilsinis, pramoginis, kelioninis arba sportinis (varžantis ar lenktyniaujant) plaukimas buriniu laivu, išnaudojant vėjo jėgą; 2) asmeninių finansų laiviavimas, dažniausiai prilyginamas visiškai pagiringam, arba gerokai  apsvaigusia galva nuo sukimosi aplink savo ašį, stovėjimui po šaltu dušu su drabužiais, plėšant stambias kupiūras, kurių skiautės leidžiamos pavėjui, įsijungus galingą ventiliatorių, bet dėl to labai džiaugiantis.

Burininkasangl. sailing master – 1) (istor.) laivyne burinių laivų amžiuje – karininko laipsniui prilygintos laivavedžio (navigatoriaus) pareigos, mūšio metu – atsakingasis už burių nustatymą; antrasis laivo vado padėjėjas; 2) sportinėje laivėje ar burvaltėje bei burluotėje antrasis įgulos narys (angl. dar: crew), kartais pavadinamas ir jūreiviu, o didesnėse sportinėse laivėse – įgulos priekinės komandos vyresnysis, atsakingas už priekinių burių iškėlimą bei tvarkymą (angl. dar: pitman).

Burinis (laivas) – 1) laivas, kuris varomas burėmis; 2) bures turinti transporto priemonė.

Buriukas – 1) ėriukas; 2) alksnio, karklo, beržo žirginys; 3) putota bangos keteros dalis, padedanti vizualiai nustatyti jūroje pučiančio vėjo jėgą.

Buriuotojas – 1) buriavimu užsiimantis žmogus; 2) burlige nepagydomai sergantis ir infekcinis ligonis.

Burlaivis angl. sailing vessel, tall ship – didelis laivas, varomas burėmis, tinkamas plaukioti jūromis. Dar: vėjalaivis.

Burlentėangl. windsurfing board – burslydyje naudojama lenta su bure.

Burligė – 1) aistra buriavimui; 2) nepagydoma ir dažnai užkrečiama liga, pasižyminti pamišusiu potraukiu visiems su buriavimu ar burlaiviais susijusiems dalykams bei veikloms; kadangi sunkioje formoje užkrečiama, todėl krantažmogiams derėtų laikytis atokiau nuo burligės užkrato šaltinio.

Burluotėangl. skiffdar: skifas – burinis sportinis eiklus laivelis, pasižymintis, lyginant su jo buringumu, sąlyginai itin siauru ir nedideliu korpusu.

Burmaišis – maišas burėms sudėti ir laikyti.

Burmeistris angl. sail maker – burių meistras, kuris siuva (gamina) arba taiso laivų bures (nepainioti su burininku – angl. sailing master! žr. aukščiau).

Burslydis angl. windsurfing – slydimas vandens paviršiuje, stovint ant burlentės ir išnaudojant sukuriamai traukai vėjo jėgą.

Burvaltėangl. dinghy, vok. der Jolle; dar – švertbotas, jolė – burinis valties dydžio sportinis arba pramoginis laivelis, kurio stovumą užtikrina įgula savo svorių paskirstymu.

Burvarstis, burvarsčiaiangl. reef, ol. rif – dar: rifsezeniai – per burę perverti arba įsiūti raiščiai, skirti suvarstyti burę (sumažinti jos plotą, “surifuoti“).

Burvedys angl. yachtmaster, skipper, ol. schipper – dar: škiperis – 1) nekarinio burinio laivo arba burinės laivės vadas, buriuotojų vyriausiasis laivėje; škiperis: 2) kai kuriuose laivynuose karinis puskarininkio laipsnis, (istor.) parodantis galimą vadovavimą civiliui ar kariniam pagalbiniam laivui (burlaiviui) kaip karininkui, tačiau formaliai neprilygstantis kapitono (plg. pulkininko) ar panašiam karinio laivo vado laipsniui, kadangi neturi formalaus karininko patento; 3) žvejybinės škunos ar nedidelio žvejybinio tralerio, rečiau – nedidelio civilio komercinio laivelio, vadas; 4) pagarbus neformalus kreipinys į laivyno karininką krante, formaliai neinantį jokių laivo vado pareigų, tačiau parodantis šiojo pakankamą patyrimą juo būti (pvz. JAV);

Burvirvėangl. running rigging- dar: judrusis (“bėgantis“) takelažas – burlaivio laivavirvių sistemos dalis, skirta valdyti bures: jas pakelti (dar: falai), įtempti burės krašą ar kampą (dar: šotai), valdyti burės skersinį (dar: brasai; išsk. buomo, arba kitaip – giko, valdymą, kuris valdomas giko šotu).

Būrė – 1) valstietė mažalietuvė; 2) Pietų Afrikos baltoji vietinė gyventoja.

Būriavimas – 1) žemdirbystės puoselėjimas Pamario krašto kolektyviniame sode; 2) buriavimo priešingybė, pasižyminti nenugalimu noru suleisti šaknis savo sode ar darže.

Reklama