Jūralot. mare 1) didelis sūraus vandens plotas; 2) daugybė, ko nors labai daug; 3) natūralus sunkiai akimis aprėpiamas gamtinis sūrymas, kuriame plaukioja silkės ir kita gyvastis bei veši visokia jūraugmė.

Jūraugmė – 1) jūros augmenija, floristinė įvairovė; 2) povandeninis šienas, kuris trukdo laivo eigai, apsiveja apie sraigtą ar kitas atsikišusias povandenines laivo dalis.

Jūreivis – 1) jūrininko bendro pobūdžio ir pagalbinės pareigos laive;  2) jūrininko laipsnis karo laive, prilyginamas eiliniui sausumos kariuomenėje.

Jūrininkas – 1) jūromis plaukiojantis ir su jūra profesine ar darbine veikla susijęs žmogus; 2) mergišius, kartais klaidingai užrašomas ne su J, o R, bet nebūtinai.

Jūrkaita angl. tides – potvynių ir atoslūgių, įtakojanti ir jūros srovių kaitą, visuma; laivavedybai palengvinti yra sudaromos vietos jūrkaitos lentelės ir apskaičiuojamas šis jūrkaitos intensyvumas pagal Dvyliktųjų taisyklę (angl. rule of twelfths); jūrkaitą sukelia Mėnulio traukos poveikis vandenynams ir jūroms (uždarose jūrose jūrkaita irgi yra, tačiau mažai pastebima); jūrkaitos zonose vanduo kyla ir krenta dukart per parą (šešias valandas trunka potvynis, šešias – atoslūgis, po to dar šešias – potvynis, ir darkart šešias – atoslūgis).

Jūrknygė angl. pilot book, nautical almanac, ol. loodsendar: locija – laivybos sąlygų aprašas, dažnai papildantis jūrlapius arba pats papildytas jais, skirtas detaliau paaiškinti laivybos sąlygas pakrantėse, vandens keliuose ir įplaukimuose į uostus, bei pateikiantis kitą svarbią laivavedžiams informaciją.

Jūrlapisangl. chart, rus. karta – jūros žemėlapis, kuriame yra pažymėta kranto linija, gyliai ir kitos vandens ir povandeninės kliūtys bei svarbi informacija laivybai.

Jūrligė – užsupimas; pastovaus supimo sukelti nemalonūs, o neretai vien tik valios pastangomis sunkiai įveikiami visuotinio kūno silpnumo, galvos svaigulio ir dažniausiai pykinimo požymiai ar jų aktyvus pasireiškimas (poreikis “šerti menkes“ arba “prisišaukti Ichtiandrą“ – t.y. vėmimas per bortą), lengviausiai išgydomas supimo reiškinių pašalinimu (pvz. išlipus į krantą); būna įgimtas nejautrumas (retai), nepaisymas dėl itin vaikiško amžiaus (kūdikiai ir vaikai maždaug iki 5 metų) arba ištreniruojama tolerancija pasireiškiantiems simptomams, pripratinant palaipsniui prie užsupimų vestibiuliarinį aparatą, kadangi užsupimą sukelia neatitikimas tarp akių matomo vaizdo ir jutimų vidinėje ausyje; dažniausiai praeina ir negydoma trečią supimo dieną savaime (“ir šuo kariamas pripranta, o silkė bačkoje užsisupa“ – liet. liaud. patarlė).

Jūruoti – sklisti bangomis, siūbuoti bangomis (pastebima sausumoje javų laukuose ir sporto aistruolių tribūnose).

Reklama