Paragė angl. forecastle (under foredeck), ol. voorpiek, lenk. kubrik – dar: paragė, ruimas – 1) kajutė žvejų laivo priekyje, smaigalyje arba užpakalinėje dalyje; 2) priekinė laivo dalis, esanti po priekiniu deniu (angl. forecastle arba foredeck, ol. bak).

Paskuigalis žr. laivagalis.

Pasturgalis 1) žr. laivagalis, durkis; 2) labiausiai kenčianti nuo profesinės ligos buriuotojų kūno vieta.

Pasostė žr. durkis.

Pavėjui, pavėjinisangl. running before a wind, ol. – voordewind – dar: fordevindas – 1) burinio laivo kryptis, sutampanti su vėjo judėjimo kryptimi; laivės greitis tokiu atveju yra ribinis, neviršijantis vėjo greičio; 2) taškas, esantis toliau pagal vėjo kryptį (pvz. sėdėti pavėjiniame laivašonyje).

Pietrytys – ol. zuid-oost – dar: ziuidostas – iš prietryčių (SE) pučiantis vėjas, Kuršmarėse – ožinis.

Pietysol. zuiden – dar: ziuidas – iš pietų (S) pučiantis vėjas, Kuršmarėse – launagis, pietvis.

Pietvakaris, pietvakarysol. zuid-west – dar: ziuidvestas – iš pietvakarių (SW) pučiantis vėjas, Kuršmarėse – aulaukis, pilvinis, šakšinis (t.y. saksų, vėliau – vokietinis).

Pilvas – 1) išsipūtusi, dažniausiai – ženkliai, burės dalis; 2) alkį kelianti, o neretam – ir galvojimui skirta bei atsikišusi pirmyn bangos formos, kūno dalis, pridengta nuo lietaus galva, skirta negrįžtamai, išskyrus jūrligės atvejus, sandėliuoti laivo atsargas, įskaitant ugninį vandenį.

Pirmagalis žr. laivapriekis.

Plūduras angl. buoy, ol. boei, rus. buj – dar: buja – 1) atitinkamos formos ir spalvos vandens kelio ženklas, žymintis saugų kelią, kliūtį ar pan.; gali turėti papildomą figūrą arba šviesti tamsoje nustatytos spalvos šviesa bei jos seka; gali būti ir radijo signalą skleidžiantis plūduras; 2) niekur pats neplaukiantis laivas, nors galėtų (dažniausiai užsėstas žuvgaudžių).

Posvyris, pasvirimasangl. heeling, ol. krengen – dar: krenas – laivo šoninis pasvirimas; burinio laivo ar laivės pasvirimas į šoną, veikiant vėjo jėgai.

Potvynis angl. high tide, rising tide – 1) jūrkaitos ciklo fazė, kuomet vandens lygis ir gylis didėja, vanduo kyla; potvynis baigiasi aukštu vandeniu, o vandens kilimo tempas yra parodytas vietos jūrkaitos lentelėse ir apskaičiuojamas pagal Dvyliktųjų taisyklę; 2) angl. flood – upės, nors gali būti ir stovinčio vandens telkinio, išsiliejimas iš krantų.

Priešburė angl. front sail, jib, staysail, ol. stagzeil, lenk. fokdar: stakselis, stygburė – priešakinė, priešais stiebą esanti ir ant išilginės stiebvirvės (dar vadinamos “styga“) priekine kraštine kabinama įstrižoji trikampė burė; papildoma ir padedanti valdyti laivą įvėjiniuose kursuose burė; nustatyta poroje su pagrindine bure (didbure), laivėse nukreipianti priešinį ateinantį oro srautą į didburę, taip pagerinanti šios, kaip sparno, aerodinamines savybes ir bendrą abiejų šių burių sistemos trauką; dėl konstrukcinių ypatumų laivėse gali būti plotu ir didesnė už didburę; skirtingai nuo didburės, gali būti keliama (išskleidžiama) bet kokiame kurse vėjo atžvigiu; daugiastiebyje priešburė, iškelta priešais galinį ir mažesnįjį (ne pagrindinį) stiebą, dar vadinama “apseliu“.

Priešvėjis, priešvėjinisangl. in irons, luffing, too close, pranc. le vent(ique) – dar: leventikas – 1) burinio laivo kryptis prieš vėją, kuomet eiga neįmanoma; 2) taškas, esantis arčiausiai vėjo šaltinio (pvz. sėdėti priešvėjiniame laivašonyje, rus. “antvėjiniame“)