Sekluma – vieta vandenyje, kur gylis mažesnis už aplink esantį.

Senis – 1) buriuotojų visuotinai, nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų, pripažįstama bet kuriame didesniame vandenyje gyvenanti dievybė, valdanti vandens ir oro (vėjo) stichijas, kurio malonės dėka buriuotojams leidžiama saugiai buriuoti, todėl jam pamaloninti visuomet už borto pirmiausia nuliejama iš taurės ar butelio ugninio vandens šlakelis (šiukštu pilti už laivagalio!); 2) Bangpūtys, kartais ir Vėjopatis, graikiškojo Poseidono ir romėniškojo Neptūno atitikmuo, Kuršmarėse vadintas dar ir marių dievu; 3) laivo vyr. mechanikas (rus. dar: “diedas“).

Sėklius – 1) nuo kranto besitęsianti ir palaipsniui gilėjanti sekluma; 2) mitrus mergišius.

Sieksnisangl. fathom – dar: fathomas – 1) (laiv.) nesisteminis, t.y. imperinės (britų ir JAV) matavimo sistemos, vienetas gyliams matuoti, lygus (nelygu kaip skaičiuota): arba – vienai tūkstantajai jūrmylės (apie 1,852 m), arba – 2 jardams (jardas – 0.9144cm) arba 6 pėdoms (pėda lygi 0.3048m); (istor.) šimtas sieksnių sudaro vieną kabeltovą ; 2) atstumas nuo vienos rankos iki kitos rankos, jas ištiesus į šalis; neformalus laivavirvės matavimo metodas.

Siūba – giluminis bangavimas be jį sukeliančio akivaizdaus vėjo; dažniausiai pastebimas uoste, kuomet jo prieigose siaučia audra, o bangos uoste užslopintos, todėl vanduo tarsi savaime kyla (“patvinsta“) ir krenta (“atslūgsta“), arba gali būti stebimas jūroje tykos arba dvelksmo sąlygomis, kuomet kažkur už horizonto siaučia audra, ir šios bangos be regimos priežasties yra pastarosios veikos atspindys.

Skersė angl. yard, ol. ra – dar: rėja – stiebo skersinis tiesiosioms burėms (kartais – ir jūrų signalams) tvirtinti.

Skėtiklis, (-iai) angl. spreader, ol. saling – dar: zalingas, zalingai, skerselės – skersiniai stiebo strypai, plėstuvai, padidinantys kampą tarp stiebą palaikančių šoninių stiebavirvių ir stiebo, ir tuo nuimantys apkrovimą galinėms stiebavirvėms (iš esmės, teisingai sustyguotas stiebas be jų ir nevirsta dėl tiesingo “atgal atlaužtų“ šoninių stiebavirvių įtempimo).

Skriemuo, skriemulysangl. pulley, ol. blok – dar: blokas, blokelis, talė – laivavirvių įtempimo reguliavimo įtaisas, kurį sudaro skridinys, įtvirtintas į apkaustą, ir besisukinėjanti tvirtinimo galvutė (laivavirvė įveriama į skriemulį, permetant ją vynuotis skridiniu).

Skruostas rus. skula – (laiv.) laivašonio priekinė dalis, kuria pasitinkama skrodžiamas laivapriekiu vanduo; sąvoka naudojama apibrėžti kontroliuojamo laivės pastatymo į nunešimą (dar: dreifą) būdą (angl. heave to).

Snieglentė – lenta, skirta čiuožti sniegu nuo kalno.

Sparnaburė angl. sail-wing – dar: burė-sparnas – 1) bemaž standi sparno formos kintamo sudėtinio profilio burinė (didburės) konstrukcija, sėkmę išsikovojusi Amerikos taurės varžybose (tikėtinas platesnis paplitimas ir kasdieniniame buriavime); 2) netikėtai ištrūkusi ar išplyšusi burė, dažniausiai didžioji priekinė, besilaikanti tik viršutinėje dalyje ir mojuojanti atsisveikinimui įgulai.

Stiebakepurė, stiebkepurė dar: klotikas – stiebo viršutinę dalį dengianti apvalaina plokštelė; (istor.) skirta apsaugoti medinių stiebų viršutinį drūtgalį nuo puvimo, veikiant lietui ar sniegui; mažiausias gulsčias plotas laive, todėl naujokai, svetimybę pavartojant, kuomet jie dar su sąvokomis nėra pilnai susipažinę, dažnai juokais nusiunčiami paieškoti laivūno, neva, ten geriančio arbatą.

Stiebapėdė – stiebo pėda, stiebo apatinis drūtgalis, kuris įstatomas į kulnę (stepsą).

Stiebas angl. mast, rus. mačta – 1) (laiv.) ilga statmena arba bemaž statmena laivo horizontaliai plokštumai vertikaliai bekylanti konstrukcija, skirta burėms ar pagalbiniams (pvz., radijo) įrenginiams iškelti; 2) stepinio graužiko pozoje valtyje sustingęs jūrininkas, besistengiantis pažvelgti už horizonto.

Stiebavirvė, stiebvirvėangl. standing rigging – dar: pastovusis (pažodž. “stovintis“) takelažas – burlaivio laivavirvių sistemos sudedamoji dalis, stiebą palaikančioji virvė; yra šoninės, einančios statmenai arba beveik statmenai link laivašonių (dar: vantai) ir išilginės (dar: štagai).

Stuobas angl. hull, ol. scheepsromp, lot. corpus dar: korpusas – išorinės laivo apkalas, liemuo.

Reklama