Ugninis vanduoarab. al kohl (“stibis“) – dar: alkoholis – 1) svaigalai; 2) dabar būtinas aukojimo Seniui atributas (nes iš kur tiek medinių šaukštų deginimui pririnksi!); 3) vandens rūšis, vartojama jūrininkų įvairiomis progomis arba pagal nustatytą dienos tvarkaraštį, dažniausiai vidurdienyje (t.v. “admirolo valanda“), kartais maišomas su gėlu vandeniu (gaunamas “grogas“), bet niekuomet nepainiojamas su juo (plg.: žalias vynas – ne vanduo, kur “žalias vynas“ reiškia dabar degtinę); pagal jūrininkų tradiciją gėlą vandenį dar gali ir kitam įpilti, o šitą – tai piliesi tik pats sau.

Uostas angl. port, harbor – apsaugota nuo bangų ir, dažniausiai, vėjų pakrantės (dažniausiai – patogioje įlankoje) vieta, pritaikyta laivų stovėjimui, jų iškrovimui ar pakrovimui, aprūpinimui bei remontui.

Uostelis angl. marina, lat. valgums, kurš. valgumas arba valgamas – dar: marina, jachtų prieplauka, jachtų uostas – apsaugota nuo bangų ir vėjų laivių stovėjimo vieta, kur taip pat teikiamos kitos papildomos laivių ir jų įgulų aptarnavimo paslaugos, pvz. vanduo ir elektra į laivę, maisto ar laivybos prekių parduotuvė, baras, kavinė arba restoranas, skalbykla, laivių, burių bei variklių remontas, laivių iškėlimo ir laikymo krante paslaugos ir pan.; kadangi būna vietos jachtklubo neatsiejama dalis, todėl klaidingai dar pavadinama ir “jachtklubu“.

Uostvedys angl. harbourmaster, vok. Hafenkapitän, lenk. kapitan portu, bosman (mariny) – dar: harbormeisteris, uosto kapitonas – 1) uosto vadovaujantis pareigūnas, atsakingas už laivybos saugumą uosto ribose (akvatorijoje ir teritorijoje) ir bendrą tvarką uoste, ypač, kai tai įtakotų laivybos saugumą, bei uosto įrengimų ir sistemų funkcionavimą; 2) uostelio “ūkvedys“, administracijos įgaliotasis pareigūnas, atsakingas uostelio laivybos saugumą ir tvarką, jo įrengimų ir sistemų priežiūrą, mokesčių iš laivių už paslaugas surinkimą.

Upeivis – upėmis ir kanalais plaukiojantis ir su laivininkyste profesine ar darbine veikla susijęs asmuo.

Užpakalis – galinė laivo ar laivės dalis, laivagalis.