– Gerai apsvarstęs, aš priėjau svarbią išvadą. Šitos bitės yra visiškai prastos.
– Iš tikrųjų?
– Visiškai prastos. Be to, manyčiau, kad jos turėtų nešti visiškai prastą medų. Ar ne?
(I skyrius, kuriame susipažįstame su Mike Pūkuotuku ir Bitėmis. Čia ir prasideda pasakojimas. – iš Alenas Aleksanderis Milnas “Pūkuotuko pasaulis“, vertė Virgilijus Čepaitis)
* * *
Kas gi jau čia dar nežino, kad Lietuva (o konkrečiai – Klaipėdos universitetas), turi mokomąjį burlaivį – škuną “Brabander“, kurios kapitonas yra Valdemaras Vizbaras, LBS kvalifikacinės komisijos pirmininkas? Žinom. Didžiuojamės.
Nors gal kiek man keista dėl kitko.
Nes kažkaip negirdėjau, kad “Brabanderyje“ intensyviai atliktų privalomąją praktiką KU Jūrų technikos fakulteto ar Jūros mokslų ir technologijų centro jūros kursantai. Tarp kitko, jei karo kursantai yra “kariūnai“, tai kaip šiuos vadinti – “jūriūnai“? Ar vis tik “gardemarinai“? Bet kad ne kariškiai gi, kad taip vadinti, tai…
Nesigirdėjo, kad laivu jūrinei praktikai atlikti naudotųsi ir Juodkrantės Liudviko Rėzos vardo mokyklos jūrų kadetai. Lietuvos jūrų skautai nuolatiniais pasiplaukiojimais šiame burlaivyje irgi nesigyrė, o dažniau, deja, turi tenktintis tik baidarių žygiais žemyn upe.
O, žinote, tas “Brabander“ yra pristatomas kaip mokomasis burlaivis. Kas ir ko mokinasi – gal iš viso būtų verta apsvarstyti ne man čia, bet kažkur kitur, nors ir ne mažiau viešai (nes aš tada gal irgi būčiau nušviestas beigi apšviestas).
Aš nieko prieš, kad Klaipėdos universitetas gali sau leisti iš studentų “krepšelių“ išlaikyti burlaivį – Vilniaus Dailės akademija, antai, turi sau net Panemunės pilį, vieną stipriausių pilių kovų su kryžiuočiais metu! Bet man, kaip mokesčių mokėtojui, iš kurio pinigų tuos krepšelius buvęs kaimynas, o dabar Švietimo ir mokslo ministeris, pradėjo formuoti, labai ta proga bent jau dėl geros senos jūrinės tradicijos norėtųsi, kad būsimieji laivų mechanikai beigi navigatoriai pradžiai įmirktų šiek tiek druska košiami vėjų šio laivo vantuose, o ne kokio metalinio gargaro užkabariuose. Kažkodėl turiu tokią nuojautą, kad minėtojo laivo kapitonas to norėtų netgi ne mažiau už mane.
Na, o jei ta praktika vis tik vyksta intensyvi, tik niekas apie tai nepasakoja ir neparašo, o aš ir nežinau, tai tuomet atsiprašau. Kuklumas žmogų puošia, sako, bet nereikia gal tos patarlės priimti tiesmukai, gerai?…
* * *
O kad jau apie papuošimus pradėjau, tai ir grįžtu prie temos.
Kuomet aš žiūriu į uoste stovintį “Brabanderį“, man kyla toks dvejopas jausmas. Kaip sakiau, aš laivu didžiuojuosi (nors laivo įgulai dėl to ir nusišvilpti, aišku, ir nebūtinai į bocmano švilpynę). Tačiau kitas nenuvaldomai mane apimantis jausmas nėra toks malonus, ir jo nutylėti negaliu.
Mat iš šio laivo pasipuošimų aš matau ne škuną. Ir net ne burlaivį. Aš matau… paprastą motorinį katerį!
Pirmiausia pažiūrėkime į galą, kur plevėsuoja svarbiausia laivo vėliava – jo ensinas:
O dabar grįžkime prie laivo nosies ir pažiūrėkime į čia plevėsuojančią vėliavą ant bušprito flagštoko:
Paklausite, o kas čia tokio, kas jau čia taip va ir negerai?
O gi viskas.
Arba, jei jau konkrečiai: ir šios vėliavos ne vietoje, ir negerai pakabintos!
Aš suprantu, kad “Brabander“ įgula gali labai tingėti plaukiant saliutuoti savo ensinu karo laivams. Kai etatinė įgula minimali, tai ir vachtos karininkas, ir vachtos jūreivis ne vien kad taip jau ir patingės nubėgti iki flagfalo, kad nuleistų vėliavą ir ją pakeltų keliskart, prasilenkiant su karo laivu ar kitu laivu, kuris bus tiek malonus pasisveikinti pagal seną jūreivišką tradiciją. Tuomet suprantama, kodėl ensinas prikabintas prie flagštoko laivagalyje.
Tačiau škuna ši yra gafelinė, todėl ensinui derėtų oriai plevėsuoti po paskutiniojo stiebo gafeliu (šiuo atveju, grotgafeliu)! Ir tai visai neturi reikšmės, kad ši škuna yra nebe karinė, kad dūminio parako laikai baigėsi, todėl dera kabinti vėliavą aukščiau, kad jos neužstotų škancuose į priešą šaudančių patrankų dūmai.
Tradicijas gerbiančio laivo kapitonas pirmiausia vėliavos ieškos akimis tokiame laive būtent po paskutiniojo stiebo gafeliu (čia tas įstrižas skersinis, prie kurio kabinamas trapecinės burės viršus). Ir, neradęs ten, gal netyčia aptiks vėliavą žemiau, kur ji dabar yra “Brabanderyje“, ir kur ją kabina šiuolaikiniai motorlaiviai, kuriems stiebai tereikalingi tik radijo antenai išsikelti (ironiška: spėkit iš vieno karto, kurio laivo kapitonas veda VHF radio ryšio operatoriaus kursus buriuotojams?..,).
Laivas, kuris tokiu būdu slepia (kuklinasi?) savo tapatybę, kažkuo panašus į panašiai besielgiantį praeivį, slepiantį savo veidą, nusukantį akis, vogčiomis sėlinantį pro šalį ir neburbtelėjantį kaimynui nei “labas“, nei “viso gero“…
Būtent į tokį diegelį panašiu tampa ir “Brabander“, deja. Nesakau, kad vagis, bet kam elgtis taip, kad tuo įtartum?… Ori ir save gerbianti tauta nebijo išdidžiai išskleisti savo šalies ensino (ir dar – didesnio už kitas laivo vėliavas) ten, kur jam ir dera plevėsuoti. Nebent, jau taip ir štormas stiebus nuvartė – bet gi stovi jie dar vis pelėsiais ir kerpėm apaugę?…
Bet tuoj, nujaučiu, užginčysite: “Brabander“ gi stovi uoste, todėl burės nuleistos ir surifuotos kartu su gafeliu! Taip kad kur jau čia bekabinsi taip žemai prie pat giko (apatinio buomo) tą vėliavą?…
Ir vėl būsite neteisūs. Štai norvegai toje pačioje šventėje:
Jų ensinas išdidžiai plevėsuoja vėjyje po paskutinio stiebo gafeliu. O kurie didesni “vikingai“ ir jūrų tradicijas išmano, norvegai ar mūsų cepelinai balandėliai, klausti reikia?… Galima išspręsti, kai nori. Arba galima elgtis paprasčiau – rūpesčių gi mažiau. Na, ne mano laivas, ne mano ir balastinis vanduo po pajolais.
Tad gal dabar imam ir nutursenam į priekį prie ten plevėsuojančios trikampės vėliavėlės, kuri vadinama “bedžy“ (angl. burgee), o lietuviškai, pasirodo (ačiū mano tinklaraščio skaitytojams!), turi vėlūko arba vėluko pavadinimą! Būtent tai, ką mes čia matome, pagal savo formą ir stilistiką yra burgee, o ne giuisas (kažkodėl mūsų Karinių Jūrų Pajėgų štabo karininkai pasirinko jį vadinti “domkratu“, šmaikštuoliai), kuriam priklauso čia plevėsuoti!
Giuisas (ol. vėliava) – tai iškilmingomis progomis ir paradų metu keliama laivo vėliava jo priekyje, laivui stovint prie krantinės arba judant uosto reide. Giuisas dar yra ir [jūrų] tvirtovės vėliava.
Britai, tarkime, savo Union Jack (mums įprasta Didžiosios Britanijos vėliava) kabina tik kaip giuisą (angl. naval jack), ir leidžiama tą daryti tik karo laivams, civiliams gi griežtai draudžiama. O šią, mūsų supratimu, jų šalies vėliavą pakeičia atitinkami atskirai sukurti ensinai (baltasis su šv. Jurgio kryžiumi – karo laivams bei Karališkojo jachtklubo nariams kaip išimtis; raudonasis – komerciniams ir civiliams laivams, įskaitant visas jachtas; mėlynasis – rezervinis bei teritorijų laivams) jiems priklausančiose vietose (ant flagštoko laivagalyje arba po paskutiniu gafeliu).
O burgee – tai klubinė vėliavėlė. Ji pagal rangą netgi žemesnė už savininko arba taip vadinamą privačią laivo vėliavą, kuomet pastaroji yra ne vimpelo tipo, o vėliavos formos – t.y. stačiakampė.
Bet štai čia, “Brabanderyje“, ant bušprito flagštoko gi mes matome plevėsuojant klubinę vėliavą burgee!
Kuriai ne vieta ten. Ji ten atsiduria tik tuo atveju, jei laivas… neturi stiebų! Tuomet burgee ant motorinio katerio plevėsuoja jo priekyje, netgi šiam ir eigoje net ne uosto reide (gi ne giuisas čia!), o ensinas arba šalies vėliava – katerio laivagalyje ant flagštoko.
Taip ir nesupratau, ar čia “Brabander“, neduoktudiev, stiebus prarasti iš anksto ketina, tad jam vėliavos brangesnės ir todėl taip sukabintos, ar čia jo įgula tų stiebų taip baidosi, kad iškelti vėliavų vengia ten, kur joms būti priklauso?…
Ką taip “pasipuošęs“ laivas primena? Kažką gal iš Samuilo Maršako eilėraščio apie išsiblaškiusį žmogėną, kuris keptuve galvą pridengė vietoje kepurės, o pirštines apsimovė ant kojų vietoje batų?
Na, bet tai tas lyrinis herojus išsiblaškęs toks dar buvo, bet tai čia kaip reikia suprasti? Ir kaip po to didžiuotis, kai žinai, kaip čia viskas pridarkyta?…
Gi ne Užgavėnės, ir nereikia persirengėlio vaizduoti, jei nepasakyti kažką mažiau tolerantiško apie moteriškais drabužiais vilkintį ir atitinkamą makijažą pasidariusį vyriškos lyties atstovą kur nors Tailando seks-turistų gausiai lankome “stryte“, pastaruoju metu tapusiame traukos objektu ir mūsų Seimo nariams iš krikščionių-vegetarų frakcijos didenybiškomis pavardėmis…
* * *
Tai kaip ir kur turėtų būti ”Brabanderyje“ pakabintos vėliavos?
Ensiną (Lietuvos Trispalvę) derėtų kelti po groto gafeliu. Vienareikšmiškai. Na, bet jei burių sistema kaip menkių turkiško guleto, tai tuomet, aišku, nieko nepadarysi (nes nieko ir nedarysi).
Perfrazuoju dar kartą, nes matau, ne visi įsikerta iškart skaitydami tekstą (pažinoti raides – dar nereiškia mokėti perskaityti, kas jomis užrašyta): ne pati ensino padėtis bloga, o tai, kaip jis susišaukia su kitomis laivo vėliavomis ir vėliavėlėmis! Galop, kaip sakiau, galeonai irgi nekabino šios vėliavos po įstrižu viršutiniu buomu (mat buvo ir net ne gafelis, o lotyniška burė su rėja), nors “Brabander“ iki galeono – kaip mano “tūzikui“ iki kelto į Smiltynę.
Beje, mano galva, nėra ko ten ensinu pridenginėti “Brabander“ kitą nedidukę gėdą – guminį “tūziką“ vietoje normalios medinės “šliupkės“ (negi negalima nupirkti atitinkamos valties – didesnio skirtumo kainoje bemaž ir nėra?). Ir tai neturi reikšmės, ar laivas stovi uoste, ar jis plaukia – niekaip neįsivaizduoju esant laivui eigoje jo ensino iškėlimo vietos pakeitimo ceremonijos, kuri, matomai, tikrai vyksta, nes galite ir internete prisigraibyti nuotraukų, kur “Brabander“ užfiksuotas su jau “teisingai kabančiu“ ensinu.
Burgee (vėlukas) turėtų atsidurti fokstiebio (priekinio stiebo) viršūnėje. Laivėse (ol. jachtose) šios vėliavėlės kabinamos po dešiniu zalingu (vantų skėtikliu), ir, beje, jei jau snobiškai žiūrėti, tai netgi virš šeimininkų valstybinės vėliavos (priimančios šalies, kurios teritoriniuose vandenyse esama), o net ne po jomis, mat iki į stiebo viršų laivėse įsiropštė visokios vindeksų sistemos, dažnai, ypač gafelinėse, burgee būtent ten ir plevėsuodavo.
Bet tokį niuansą mažai kas jau bežino ir bepaiso, todėl kabinti dabar dėl bendros mados galima ir po jomis, kaip dauguma daro pagal tą logiką, kad burgee yra tik “klubinė“, kai anos vėliavėlės – valstybinės, tai, suprask, aukštesnio rango. Arba iš viso po kairiu zalingu, kaip dabar tokia mada nuėjo čarteriuose, po šiuoju sugrūsdami ir visas įsivaizduojamas “kitas“ vėliavas ir vėliavėles, įskaitant ir “čia plaukia tokios šalies įgula – matykite mus iš tolo!“ (ir prie kai kurių baltai-žydrai-raudonų Trikolorų geriau nakčiau nestoti).
Ant bušprito flagštoko gi dera iškelti giuisą, jei jau taip norisi tokį dalyką civiliam laivui turėti.
* * *
Ir va čia yra viena nedidelė problemėlė…
Mat mūsų KJP iš pradžių susikūrė sau tokį nuobodžiai primityvų politkorektišką (iš sausumos štabinių ir ministerinių dvikojų pusės žiūrint) “domkratą“ su baltame fone esančiu mėlynu inkaru ir ant jo užvožtu raudonu skydu su Gedimino stulpais, o dabar vis tik atsigręžė į labiau priderantį jiems – raudonąją vėliavą su Vyčiu, taip vadinamą dar “istorinę vėliavą“, kuri plevėsuoja ir ant visų tvirtovių (netgi ant prie Gariūnų esančios paminklinių akmenų ir židinių firmelės kuoro su patrankėle), išskyrus, kiek man žinoma, dvi: Vilniaus Aukštutinę pilį, dar žinomą kaip Gedimino bokštas, kur plevėsuoja Trispalvė (dėl istorinių 1919 metų priežasčių, davusių Vėliavos dienos šventę sausio 1d.), ir Klaipėdos Pilies, kur nuspręsta pakabinti Klaipėdos miesto vėliavą (matyt, irgi dėl istorinės savivaldybės pergalės, kad miestas pagaliau įėjo de facto į uosto, buvusio “atskira valstybe valstybėje“, teritoriją; nors didumoje uostas ir toliau pagal pavaldumą yra ne Klaipėdos, o Vilniaus – de jure).
Tad “istorinė vėliava“ dabar tapo kaip ir KJP giuisu – dėl ko labai džiaugiuosi!
Civiliui gi laivui, kokiu yra “Brabander“, šios Vyčio vėliavos giuisu rinktis nebeišeina jau, nors mūsų patriotiškai nusiteikę ir mėgėjiškai istoriją pastudijavę piliečiai (perskaityti Šapoką – laikoma pažinties su Lietuvos istorija intelektine viršūne) dažnai šią vėliavą ima naudoti vietoje tautinės, kurią, nepabijokim to žodžio, uzurpavo Lietuvos valdžia, paversdama Trispalvę valstybine vėliava ir įvesdama atitinkamus griežtus šios vėliavos naudojimo reglamentus.
Bet kadangi į įstatymus mūsų žmonėms yra tradiciškai ir istoriškai nuoširdžiai nusispjauti, tai retai kada teisėsaugos pareigūnai prikimba, kuomet valstybine vėliava kad ir “nereglamentuotai“ mojuojama kokio nors visaliaudinio džiaugsmo proga – kitos tautinės šiam reikalui tai juk iš tikro ir nėra!
Netgi kitos istorinės vėliavos – raudonos su Gedimino stulpais, – nebeišeina pasiimti kaip giuiso, nes… šioji yra mūsų kariuomenės štandartas (iš vok. – karo vėliava). Net jei ėmus ir sukūrus šios pavyzdžiu kokią dar vieną, neva, istorinę, kaip kad auksinį Vyčio Kryžių (Dvigubą, dar vadinamą Jogailaičių) mėlyname audekle, tai abejoju, ar pretenzijų šiuo atveju jau nepareikš mūsų teisėsauga – mat šioji, kaip emblema, puikuojasi ant policijos uniforminių rankovių, o panašios stilistikos vėliavas ir jie atsineša į paradus papleventi Angelų Sargų profesinės dienos proga. Prezidentinio herbo grifą pasiėmė STT, o VSD tuomet – gal ir šiojo Ožiaarklį Vienaragį? Nežinau.
Todėl aš pasiūlyčiau kabinti čia Klaipėdos miesto vėliavą – kaip labiau šiaip reikalui pritinkančią: pirma, tai šioji ir yra savotiškai “tvirtovės“ vėliava, netgi plevėsuojanti ant Klaipėdos pilies; antra, taip šis civilis laivas parodo ne tik savo registracijos uostą, bet ir tuo išreiškia pagarbą savo namų uosto miestui. Giuisu gali būti kokios nors teritorijos, dažniausiai stilistiškai perdirbta, kad skirtųsi nuo ensino, vėliava, bet jokiu būdu ne organizacijos!
Belieka dar grotstiebio (antrojo stiebo) viršus, kad jau sukabinome burgee, giuisą ir ensiną.
Ir čia siūlyčiau kelti būtent taip vadinamą savininko vėliavą (angl. private flag), kuriai ir pridera ant šio stiebo plevėsuoti – Klaipėdos universiteto vėliavą! Tuomet ant fokstiebio plevėsuojantis burgee puikiausiai dizainu susišaukia su šia, o ir ši – su giuisu.
Štai taip pasipuošęs “Brabander“ sukurtų harmoningo laivo ir išmanios bei jūrines tradicijas žinančios ir gerbiančios jos įgulos įspūdį.
Ir jei jau taip istoriškai nutiko, kad nebuvome kažkada besiformuojančių marinistinių tradicijų dalimi, tai bent dabar nejuokinkime pasaulio ir neatrasdinėkime savo dviračio, nes “mums gal taip gražiau“. Pasigilinkime į jas. Ne vardan to, kad jas, lyg ir svetimas, privalu gerbti, bet kad imtume gerbti pirmiausiai save. Antraip – taip ir liksime peraugę infantiliški dilbos vaikiškose trumpikėse.
Laivai ir jūrininkai. II tomas 
Komentarų: 28
2010/06/17 09:13
Ginaitė
Tik dabar sužinojau, koks yra rusiškas originalas iš vaikystės atskambančių eilučių:
Štai koks išsiblaškęs
Nikodemas Vaškis.
Pasirodo, rusiškai išsiblaškėlio vardas net neminimas, tik adresas (Baseino gatvė). Ir piešinys žmogėno su keptuve ant galvos stovi akyse…
Paskaičius tavo tesktus apei vėliavas, saliutavimus ir pan., susidaro įspūdis, kad čia bais sudėtingas jūrinio etiketo mokslas, kurį reikia atskirai studijuoti. Ar KU tai dėstoma, gal jie viso to nė nežino, pakabino tas vėliavas, kur papuolė, ir nesuka sau galvos.
2010/06/17 10:02
Nauticalis
Aš ir galvojau – o koks yra vertimas šio eilėraščio? Netgi norėjau įdėti vietoje Mikės Pūkuotuko išvadų apie bites, tik kad neradau.
Beje, jei atkreipei dėmesį, rusiškas Vinipūcho variantas skamba “tai neteisingos bitės ir jos neša neteisingą medų“ – kurį visi pripratę manyti esant originaliu, net nepasitikrindami knygoje.
Tiesa, rašydamas epigrafą iš Mikės, vis tik turėjau omeny ilgesnį ir įrašą apie “Brabander“. Kaip supranti, antroji dalis kabo juodraščiuose kol kas nematoma – ten ne apie vėliavas, o, “paspoilinsiu“, apie… takelažą, kuris kažkaip juokingai lietuvių dėka šią škuną pavertė iš tikro brigantina. Tad tema ilgesnė, kaip matai, nei tik “čia kažkokios vėliavėlės“.
Apie vėliavas iš tikro nieko sudėtingo nėra, jei toks durnelis “pliušine galva pjuvenų prikimšta“ kaip aš šitą nesunkiai sugaudžiau. Tiesiog nereikia eilinį kartą bandyti atrasti dviratį ir galvoti (kas tūlam lietuviui būdinga), kad esame labiau išskirtinė tauta ne vien tik už “išrinktąją“, ir kad viską geriau žinom už visą pasaulį, nors mums dar mokytis ir mokytis!
Aš labai abejoju, kad KU tą dėsto, ir dar labiau abejoju, kad pripažinti autoritetai tas paskaitas lanko, net jei ir dėstoma. Artūras Dovydėnas norėjo linksmųjų bebenčiukų sambūrį šiek tiek pamokyti to etiketo, tai ne vien dėl šito, aišku, bet jį iš tarybos, kaip matau, galop “išpirdolino“ (“už susireikšminimą ir iš viso – per daug čia jis visus moko!“ – citata).
Man šiuo atveju yra paprasčiau – aš galiu sau leisti prabangą užduoti klausimus “kodėl?“ ir nebijoti ieškoti atsakymų į juos. Nes kepurė nenukris, kai ir taip esi “niekas“.
2010/06/17 10:53
Ginaitė
Maršako eil. vertimą radau (nemoku viso adreso sutraukt po vienu žodžiu):
čia
Tik neaišku, kas vertė.
Beje, jeigu tas „Brabanderis“ turi kapitoną ir įgulą, tai, vadinasi, plaukioja. O jei plaukioja, tai gal su kursantais (juriūnais :), nes kitaip ko – šiaip pasiplaukioti?
Žiūriu, kad ir buriuotojų-jūrininkų pasaulyje susiskaldymas į stovyklas, kaip ir visame kame Lietuvoj. Spėju, ir už takelažą gaus bebenčiukai nuo tavęs? 🙂
2010/06/17 11:07
Nauticalis
Koduotė nuorodai visiškai ta pati, kaip ir LJ. 🙂
Vertimas labai netgi neblogas! Įtariu, žmogus citavo iš kokios vaikiškos knygos, o ne iš interneto, nes yra tiesiog spausdinimo klaidų.
Kur ir kokiais tikslais “Brabander“ plaukioja, yra težinoma tik Viešpačiui ir antram po jo tame laive. Jie nesiskelbia, nes, matomai, nėra čia ko viešai informuoti – ne iš to gyvena.
Neseniai pastebėti Liepojoje, kur padėjo teisėjams per regatą – ir kur pamačiau, kad tos vėliavos lygiai taip pat kreivai kabo, kaip ir prieš metus. Na, jau galvojau, kad šventė Klaipėdoje Tall Ships Race buvo, žmonės apsidairė, pasižmonėjo, gražiai patyliukais susitvarkė… Bet – ne! Matyt, jiems taip tikrai gražiau. Kaip Nikodemui Vaškiui.
Aname papriekabiausiu dėl burių pavadinimų. Vardai rodo mąstymo logiką, todėl gal kam ir smulkmena, bet aš esu perfekcionalistas, ir mėgstu ne tik tvarką mintyse. Ordnung muss sein.
2010/06/26 11:51
Marcius
nesigincysiu del tvarkos (tikrai nezinau taip nuodugniai kaip tos veliavos turi kabeti, nors kad salies veliava paprastai kabo po gafeliu – tai faktas). Bet kas liudniausia – kad nesivysto diskusija i kuria isitrauktu daugiau buriuotoju. Kazkas pritartu, kai kas sukritikuotu, kai kas pataisytu pagal save. Cia ir blogiausia, kad musuose galioja prezumpcija ‘ja nacialnyk – ty durak’. Mes pakabinom-mes zinom arba ‘jie pasikabino – ju ir bedos’.. Plius – gal kas nors gali paaiskinti, kaip ‘juru kadetai’ yra susije su jura (neskaitant to, kad yra isikure juodkrantej ir ju baze netoli juros..salia juros, taipsakant..)
2010/06/27 11:32
Nauticalis
Juokauji? Diskusijai reikia dviejų panašaus lygio pašnekovų, o čia tik graikų legendose dievai iš Olimpo nusileidžia pas žmones, ir tai – savų reikalų vedini. Su manimi diskutuoti, tai reiškia – pripažinti, kad mano teiginiai turi teisę į “svorį“. O kas aš toks?… Jei aš niekas, tai ir mano teiginiai – niekiniai. Ad hominem et cetera.
Nors būčiau neteisus teigdamas, kad šio teksto neskaitė ir kad jis praėjo nepastebėtas. Tik atsiliepimas į jį buvo ne čia, o ten, kur, aš taip spėju, pavardė Lietuvos buriuotojų pasaulyje svorį, skirtingai nuo mano, turi, todėl jau yra “lygis“: http://www.vejopamusalai.lt/?p=1563&cpage=1#comment-5458 – palieku tau pačiam spręsti dėl tono ir argumentų, nors akivaizdu, kad jei atsitiktinai negrįžčiau pažiūrėti į tos temos komentarus, tai ir nepastebėčiau, nes atsiliepimas buvo, švelniai tariant, taip daugiau viešai ir bendrai, nei man konkrečiai.
Aš gi džiaugiuosi, kad nors ir tokiu būdu, bet vis tik atsiliepta, kad mano tekstai kartais yra paskaitomi. Jau vis kažkoks žingsnis pirmyn. Nors tavo įvardinta išvada dėl situacijos – oi, kaip gerai įvardina bendrą požiūrį…
Kas dėl jūros kadetų, tai iš pradžių tai buvo puikus projektas (tikiuosi, kad jis tokiu ir liko performatavus viską), kurį remė vienas kilnus ir kilmingas anglų džentelmenas. Deja, šiam netikėtai išėjus Anapilin, gerų norų nepakako. Kadetai sujungti su įprastine vidurine mokykla, o jų programa liko kaip fakultatyvas, kiek galiu iš šalies spręsti.
Bet kuriuo atveju, tai yra daug daugiau, nei šiaip būreliai ar išvis nieko. Permesti KAM, KJP ar kokiai kitai valstybinei organizacijai, kuri finansuotų ir išgrynintų profilį? Nežinau, ar būtina, ar bent jau poreikio niekas nemato. Galop, dar yra visuomeninė jūros skautų organizacija. Jūros kadetai dabar, taip spėju, artimesni pobūdžiu šiems.
Reikia nepamiršti, kad buvo labai neigiama nuostata ir didžiulis pasipriešinimas, kad jūros kadetai netaptų rusų nachimoviečių variantu. Ar dėl to, kad rusiškas variantas – ne “komilfo“, ar dėl to, kad vis tik šiam variantui būtinas visapusiškas valstybės rėmimas, ir ne vien pinigais, o tokio, kaip žinia, nebuvo ir dar ilgai nebus (sprendžiant iš supjaustytos istorinės Lietuvai paskutinės fregatos). O kad taptų anglišku, tai, kaip minėjau, ir rėmėjas mirė, ir privačių mokyklų tradicijos Lietuvoje paprasčiausiai nėra.
O šiaip, tai koks skirtumas finale? Jei žmonėms patinka virti savo sultyse, jei patinka tai, kiek jie turi, žino ar supranta, jei jiems nekyla vidinio poreikio kelti sau klausimus kas kaip ir kodėl – tai negali ir pykti. Geriau taip, nei niekaip iš viso. Padėkime jaunatvišką maksimalizmą ir siekį pagerinti mus supantį pasaulį į šalį. Taip tiesiog paprasčiau. Ir Olimpui – ramiau.
2010/06/30 19:20
Arturas
Net neperskaičiau iki galo. Užteko apie valstybinę vėliavą ant flagštoko ir vimpelą ant bušprito galo (tarp kitko, pirmą kartą matau tokioje vietoje, nes katerių su bušpritais dar nemačiau). Tikra pajuoka vėliavų etiketui, jo neišmanymas ir provincializmas.
Veliavų etiketas nėra dėstomas GMDSS kursus, kuriuos yra baigęs šios rėjinės škunos škiperis (anoks čia nuopelnas, nes visi mes žinome tą nesudėtingą reikalavimų skalę A1-A4, bei SMCP). Tačiau elementaraus II-os eilės vairininko kurso medžiagoje turi aiškų spragų. Šaunuolis, Nauticali, spragink neišmanėlius, gal pasidarys gėda ir ant Lietuvos kokia jūrinė kultūra atsiras.
2010/06/30 20:50
Nauticalis
Na, kateris bušprito tai neturi, aišku, tačiau burgee jo laivapriekyje yra keliama… 🙂 Kadangi taip jau yra, kad ši škuna turi bušpritą ir ten, pažiūrėjus graviūrų su kokiais nors galeonais, užsimanyta vėliavaitę išsikelti, tai nieko geresnio ir nerasta, kaip Klaipėdos universiteto klubinę vėliavėlę kabinti. O poroje su vėliava ant flagštoko gavosi, kad pasipuošė kaip kateris… 😉 Iš didelio rašto – išėjo iš krašto, tskant.
Tiesa, eigoje, pasirodo, yra “Brabanderio“ foto, kur ensinas (Trispalvė) plevesuoja po galiniu gafeliu. Tad darosi įdomi pati vėliavos nuėmimo nuo flagštoko ir užkėlimo po gafeliu procedūra.
Aš nežinau, kaip ten yra II-os eilės vairininko medžiagoje kitur, bet va tamsta mums šiek tiek davėte, kiek pamenu (kaip, beje, ir LBSui – tik be atgarsio, panašu). Susipažinimui. Bet – nepersistengiant, kas visai suprantama, nes to paprasčiausiai nėra ir nereikia egzaminuose, o ir, ar reikia sakyti, kas egzaminus priiminėja ir visą muziką užsako? 🙂 Tad iki jūrinės kultūros ir savigarbos mums dar ilgai mariomis plaukti… Maža to, buvau minėto kapitono dar ir apkaltintas snobizmu bei “angliškų ir olandiškų“ (sic!) tradicijų puoselėjimu (keistas pastarasis priekaištas, pastebėčiau). Mes gi, lietuviai, esame visur ir visame kame “unikalūs“.
O apie GMDSS, A1-A4 ir SMCP nieko neišmanau. 🙂
2010/06/30 22:04
Arturas
Na, nesakyk, nesakyk. Mokeisi apie GMDSS bet nepasikartojai.
Bet,… lietuviais esames mezgime, nes lenkai pirmauja siuvime. Iš čia ir balos mūs gražumas, kai puolimu norima užglaistyti “sudrėkintus miltus“ (sako “tyli, kaip katinas padaręs į miltus, kas mums lietuviams netinka, nes kuo bukesni esame tuo labiau šokame akis draskyti). Pavadinimas “snobas“, tai jau tikrai nėra žeminantis ar koks iš “artojų“ giminės, greičiau iš “Jupiterių“, o ne “jaučių“. Sveikinu su aukštu įvertinimu. Tad ir elkis atitinkamai (kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui) ir drąsiai naudokis ir angliškų ir olandiškų tradicijų pavyzdžiais, nes lietuviškų jūrinių tokių senų (ta prasme tradicinių) ir su žiburiais nerasi net Panevėžyje.
Deja, lietuvių kalboje iš tikro mes teturime vieną to keturkampio medžiagos gabalėlio, rodančio priklausomybę valstybei, pavadinimą – vėliava. Tuo metu anglai turi net kelis: flag, colours, ensign, courtesy flag. Mes turime vieną priklausomybės visuomeninei organizacijai arba fiziniam asmeniui simbolio pavadinimą – vimpelas, o anglai net tris: penant (paprastas vimpelas), broad penant (vimpelas su žuvies uodega) ir burgee (kvadratinė vėliavėlė su žuvies uodega, dar vadinama Club flag, kurią anglai apibūdina “swallow“ – kregždutės, bet man patinka žuvies, nors ir kregždutės yra tinkamas). Ir iš angliškų (būtent) tradicijų, žinome apie vėliavų etiketą (jei paskaitysi Lietuvos valstybinės vėliavos įstatymą ir palyginsi kad ir su JAV karinio jūrų laivyno vėliavos įstatymu, pamatysi neginkluota akimi matomus mūsų etiketo “ekspertų“ minties skurdumo požymius). Tad esi geras mokinys ir pamaloninai savo žiniomis. Manau, kad jei ant Lietuvos bus bent 10 žmonių, žinančių kur laivuose keliama valstybinė vėliava, kur laivo savininko, kur klubiniai ir savininkų vimpelai bei pareigūnų ženklai, tai jau bus gerai. Matai, kaip desperatiškai žemai nuleidžiu kartelę, kad net ir ežiukas su trumpom kojytėm peršoktų 🙂
2010/07/01 11:17
Nauticalis
Mokiausi, berods, viską, vos ne įskaitant ir astronavigaciją – bent jau pradmenis. Kaip “antrarūšiui vairininkui“ – tai daugiau, nei prireikia einamuoju momentu, o ir tamstos knygoje vis kažką kaskart naujo atrandu, kur esu praleidęs ar kažkada nesupratęs (kaip ir klaidelių radau… ;)). Bet kursas tikrai buvo naudingas ir į ateitį nukreiptas (money well spent), ne šiaip “čia pasiskaityk va atšviestus konspektus, kur kitą savaitę per egzą mes tavęs paklausinėsim“, kaip būna – pirštais nerodant kur ir su kuo. 🙂
Apie vėliavas ketinau atskirą įrašą daryti – ilgą, ir gal kelių dalių, nes į vieną paprasčiausiai netelpa. Tik vis laiko pritrūksta, kad ramiai prisėsti. Dar ir paskutinę kelionę į Mozūrus reiktų kažkaip aprašyti, o prieš akis po mėnesio laukia kita ir į šiltesnes jūras, tai kaip suspėti?… Bet yra planuose, todėl bus. Gal vis kažkas be aplombo tuomet pasiskaitys, galvą pakrapštys ir sakys – “o gal tas šmikis teisus, gal derėtų nustoti pirštines ant kojų mautis?…“
O kartelė nors ir tinkama ežiukams šokinėti, bet dar reikia, kad “ežiukai“ teiktųsi to šokinėjimo norėti. Ir pranašu savo kaime nebūsi, sakoma, todėl karavanas dar ilgai eis pro lojančius šunis – na ir kas, kad ne į tikslą, o tik bergždžiai dykuma klaidžioti? Mozė, antai, irgi turėjo problemų su navigacija. 🙂
Ačiū už komplimentus.
2010/08/16 20:58
Rapolas
visu pirma norvegu laive gafelis visada pakeltas, nes kitaip segasi grotas. veliava po gafeliu visad kabinama neshant grota. protai jus didieji. pastudijuokit veliavu neskimo etiketa.
2010/08/17 06:49
Nauticalis
Nei “Brabander“ yra bermudinio tipo, nei norvegų laive nuotraukoje grotas iškeltas – nereikia čia išvedžioti. Ir dar niekur nemačiau, kad “kitaip segama burė“ (o čia kaip, tas “kitaip“?) būtų kliūtis kabinti ensiną pagal tarptautinę tvarką.
Bet va po Turkijos manau, kad “Brabander“ yra ne motorlaivis, o tiesiog turkiškas guletas. Na, jei jau taip norisi “burlaivio“, kuris niekad burių nekelia – tai šitaip vėliavomis tikrai dera puoštis. 🙂
2010/08/27 16:09
Valdas
Nepaisant kai kurių netikslumų Rapolas teisus. Po šio straipsnio kaiptik turėjau progą apžiūrėti kelis šią vasarą atplaukusius burlaivius: Sedov ir porą mažesnių vokietukų- Zuversicht ir Carola. Sedove kaip ir tam norvegiškam burlaivy gafelinė burė rifuojama pritraukiant ją prie stiebo, o gafelis yra pritvirtintas nejudamai. Tuo tarpu minėtų vokiečių gafelinės burės rifuojamos nuleidžiant gafelį, taippat kaip ir Brabanderyje. Beje šių vokiškų burlaivių vėliavos ant flagštokų (jei neklystu jos ten lieka net pakėlus gafelį): http://g.diena.lt/01/73/305f62.jpg
2010/08/28 08:09
Nauticalis
Taip, visiškas turkiškas guletas, ką padarysi… 🙂
Įdėmiau visus komentarus pasiskaityk. Esmė ne vien ensine (nieko blogo kabinti ant specialaus flagštoko – beje, galeonuose taip buvo kabinama, kol jis perkeliavo po bezan-gafeliu), bet kad ir burgee yra ne vietoje, o vietoje giuiso, o kombinacijoje dabar taip kabančios vėliavos sudaro motorlaivio papuošimo įspūdį, o ne burlaivio. Antra, kartoju vėl: labai įdomi ensino perkabinimo prie jau pakelto gafelio “ceremonija“ arba ritualas. Juolab, kad eigoje yra sočiai nuotraukų, kur Trispalvė – “vietoje“, t.y. po grot-gafeliu.
2010/08/28 14:50
Valdas
Aš ir nesikabinėju prie viso straipsnio. Priešingai, jis labai informatyvus ir naudingas. Tiesiog Rapolas pakomentavo, kad Brabanderio gafelinė burė keliama kitaip nei tam norvegų laive dėl skirtingų gafelių konstrukcijų, tavo atsakyme buvo klausimas: “o čia kaip, tas “kitaip“?“ tai aš ir pasidalinau savo pastebėjimu. Dėl vėliavos perkėlimo nuo falgštoko and flagfalo ritualo nieko nežinau.
2010/08/28 15:23
Nauticalis
Tai va, kad čia ne esmė tame, kaip gafelis keliamas. Kalba apie vėliavų etiketą. Ir Artūro (Dovydėno) komentaras aukščiau labai gerai visą padėtį apibūdina…
2010/09/27 18:23
Valdas
Šiandien slampinėdamas po knygyną pavarčiau A. Každailio “Grafika, knygų dailė, dekoratyvinė dailė, heraldika“ ir ten aptikau labai įdomų dalyką. Kažkur knygos pabaigoj, heraldikos skyriuj yra karo laivų nuotrauka su aprašymu “ vėlukas (giuisas)“, pasirodo yra padoresnė alternatyva “domkratui“. Interneto platybėse užskaičiau, kad “vėlukas“ yra vienas iš liaudiškų vėtrungės pavadinimų be to giminingas “vėliavai“.
2010/09/27 18:32
Nauticalis
Geras žodis, žinosim, ačiū! Nes, žiūriu, mažai kas jį žino, ir įstatyme nenaudojamas (ar nemačiau?), o ir aš pirmąkart išgirdau. Jo nėra ir lkz.lt… Na, visada būna pirmas kartas.
Tik jei vėlukas (įdomu, kur kirtis?) yra nuo vėtrungės, tai bereikalo jį giuisui pakeisti panaudojo. Geriau tiktų vimpelui arba tam mano minėtam “burgee“! Nes šios vėliavos tam tikra prasme ir kilę iš vėtrungių.
2010/09/27 22:46
Valdas
Pažiūrėjau “Mažosios Lietuvos Enciklopedijoj“: vėlukas (ė su riestiniu kirčiu)- nuoroda į vėtrungę.
2010/09/28 07:53
Nauticalis
Ačiū, žinosim! 🙂 O tai aš kažkaip “dzūkiškai“ sau sukirčiavau – ant u…
Keista, kad lkz.lt šio žodžio nėra. Ir jei vėlukas yra vėtrungė, tai čia tikrai ne giuisas, o būtent burgee – kuo Mažosios Lietuvos kurėnų vėtrungės stiebuose iš esmės ir buvo!
Dabar tai jau tikrai šį žodį imsiu vartoti! 😉
2010/10/02 13:33
Ginaitė
LKŽ kaip pagrindinė forma iškelta vėlūkas, bet greta pateiktas ir variantas su u , ir visi įmanomi kirčiavimo variantai, tarp jų ir vėlùkas.
„Vėtrungė“ yra tik pirmoji šio žodžio reikšmė, o 2. „laivo vimpelas“, 3. „vėliava“, taigi ir vėl, galima sakyt, esi teisus.
2010/10/03 18:28
Nauticalis
Ogi tikrai – lkz.lt duoda su Ū, o paskui pavyzdžiuose jau be diakritinio ženklo!… Ačiū!
Čia ateitų Lokyz, ir tikrai būtų ne vienas kritiškas atsiliepimas apie tokią sistemą, kai paieška neieško su ir be diakritiniais ženklais variantų, o jau paskui kas pateikiama pavyzdžiuose – tai dar ir nesutapimai su raktiniu žodžiu… Žodžiu, be žodžių…
Beje, visi pavyzdžiai kalba apie burgee arba vimpelą, tikrai ne giuisą! Matyt, reiktų nurašyti čia minėtos grafikos knygos redaktoriams nemokšiškumui. Tavo nuoroda į lkz.lt – tokią mano nuostatą tik sustiprino:
vė̃lūkas (plg. la. vēloks) sm. (1) KBII63, KII350, K, KGr160, Jn, K.Būg, BŽ595, NdŽ, KŽ, vė̃lukas (1) Rtr, NdŽ, vėlū̃kas (2) RŽ, vėlùkas (2) FrnW, Rsn; H, H197, L, velukas; H, R, MŽ, N
1. Nd vėjarodis: Kopininkai žvejai savo kurėnus išpuošdavo savotiškais medžio drožiniais – vėjarodėmis, vadinamais vėlukais, kurie sukiodavosi perverti per stiebą sp. Kiekviena žvejo šeima turėjo savo vėluką, tarsi šeimos herbą sp. Vadai atsiminimui įteikė išpjaustytus žvejų laivų vėlukus prš. – tai ir yra BURGEE (mano past.)
2. laivo vimpelas: Juodi šilkeliai vėlukams žvejaičių išrašyti Kos148. Žalių šilkų vėlukėlis su aukso raidužėms KlvD30. – pasakyčiau IR VIMPELAI (tai ne tas pats, kas burgee, nes dar yra penants).
3. vėliava: Pats stovėjau eilėj pirmutinėj, aukštai iškėlęs Lietuvos veluką V.Kudir. Tarp nuogų šoblių sumirgėjo raudoni velukai Pt. Mažko visas Juodkalnis po velukais savo kunigaikščio puolė į kovą, ir priešius tapo gerai atmuštas Vrp1897,63. Lietuvių tauta turėjusi savo vėluką A1884,29(J.Šliūp). Berniukai basi, ilgaplaukiai, rausvai ir gelsvai apsitaisę ateina su kartimis, su žaliomis šakomis ir vėlukais bei vėliavomis Vd. Todėl, buršai, neatbokit, tikt ant vėluko dabokit, tasai veda ant garbės N30. Mažesnių kaip pulkas padalinių (eskadronų, kuopų ir pan.) ženkleliai v[ėliavomis] nelaikomi ir yra vadinami vėlukais LEXXXIII310. | prk.: Šita moterystės veluką labai aukštai nešė V.Kudir. – čia visiškai apie penants, kurie yra “tikslinantys štandarto dubleriai“.
Panašu, kad labai bręsta reikalas atskiram įrašų ciklui apie vėliavas… Tik rankos kol kas neprieina.
Bet labai džiaugiuosi, kad vis tik yra (!!!) lietuviškas žodis tai vėliavėlei! Ir tik mūsų nežinojimas jį nuginė į užmarštį… Ech, šviestis ir šviestis! 🙂
2011/01/09 00:35
nauticali -
Tik vis laiko pritrūksta, kad ramiai prisėsti.
Kai jau tamsta turėsi laiko prisėsti, tai, būk geras, nerašyk bendarties po “kad“.
2011/01/09 11:44
Nauticalis
Džiaugiuosi, kad skaitytojų tarpe atsirado dar vienas ar viena kalbininkas ar kalbininkė – taip ir man atsiranda akstinas pasitempti kalbos stilistikoje beigi gramatikoje (nors šioje piktybiškai stengiuosi klaidų nedaryti). Ta proga netgi peržiūrėjau tekstą aukščiau ir išgaudžiau tas klaidas “bendratis po kad“. Ačiū!
O kad tik tokios bėdos, o visa kita gerai ir puiku – tai kaip nors iki navigacijos išgyvensime… 🙂
2011/01/23 20:13
g
Ir vėl nustebino šio tinklaraščio šeimininkas. Google paieškai pateikus — grifas A. Každailis — bei nurožius vykdyti paiešką tik “bloguose“, gauname šį įrašą(1 vnt). Tik Každailis čia — Aloyzas, bet nesvarbu. Žvelgdamas į Lietuvos Prezidento simboliką ,nesuprantu, kas tie “skydininkai“, apsupę Vytį, kaip juos vadinti, ir ką jie reiškia.
P.S. Arvydas Každailis yra daugelio Lietuvos šiuolaikinių heraldinių simbolių autorius
2011/01/23 21:23
Nauticalis
Nustebino? Kuria prasme – maloniai ar nelabai?… 😉
Aloyzo Každailio knygą “Laivai ir jūrininkai“, kurią iliustravo Arvydas Každailis – turiu. Dar šiandien prireikė atsiversti. 🙂
Vienas yra grifas (angl. griffin), o kitas – vienaragis (angl. capricorn). Grifas simbolizuoja drąsą, jėgą, karinę išmintį ir lyderystę – tinkamas šalies vadovo, kuris yra ir ginkluotųjų pajėgų vadas, simbolis. Vienaragis, kiek pamenu – skaistumą, išmintį, kartais – Mergelę Mariją (“Lietuva – Marijos žemė“), todėl kaip ir subalansuoja grifo poveikį ir kartu parodo valstybės vadovo jau civilines savybes.
Ironiška, kad va tas vienaragis kažkaip, matomai, veikia ir vaikų turėjimą – tik Paksius ir Paulauskiuks turėjo vaikus, bet buvo labai jau trumpalaikiai…. 🙂 Bet grifas irgi veikia – Lietuva karuose, netgi tuose, kuriuose dalyvauja NATO sudėtyje ar kaip partneriai, aukų bemaž išvengė (ir tegul taip būna toliau!).
2011/01/24 00:30
g
Sutrumpinta prezidentūros informacija:
Kuriant vėliavą, jos pagrindu paimta istorinė vėliava.
Tačiau nutarta panaudoti artimą raudonam audeklą ir herbą papuošti skydininkais. Skydininkai ŽINOMI nuo Vytauto laikų. Jais buvo (..) bei kitos būtybės. Iš skydininkų buvo pasirinktas grifas ir vienaragis. Pirmiausia anksčiau mėgtų angelų dabar pasaulietinės valstybės nebenaudoja, įdėjus šarvuotus karius, Prezidento herbinė vėliava atrodytų pernelyg karinė.
Tuo tarpu grifas ir vienaragis yra daugelio Europos valstybių herbų laikytojai ir turi gilią simbolinę prasmę.
Grifas – tai erelio ir liūto hibridas. Vienaragis panašus į kumeliuką, tačiau jis turi skeltus nagus, barzdelę ir ragą kaktoje. Praeityje abu naudoti ne tik heraldikoje, bet ir Bažnyčios gyvenime, juos MĖGO astrologai ir alchemikai. vienaragis, buvo Švč. Mergelės Marijos atributas, o grifas sietas su Kristumi.
2011/01/24 09:33
Nauticalis
Grifus ir ant Aušros vartų rastum, laikančius Vytį… 🙂